Artėjant „Maver“ lygos antrajam etapui, nusprendžiau dar kartą patikrinti Nemuną ties Jurbarko tiltu. Atvykau vos pradėjus švisti, šiek tiek po ketvirtos ryto ir jau radau keletą žvejų kolegų, atvažiavusių tuo pačiu tikslu.
Šį kartą norėjau pasirinkti ruožą dešiniau, tačiau tos vietos jau buvo užimtos. Teko įsitaisyti ten, kur radau patogią ir pravalytą vietą. Visi, kurie dalyvaus varžybose, turėtų nepamiršti pasiimti šukas ar kokį kitą įrankį priekrantės žolei prasivalyti. Nors kai kur jau pravalyta, bet visiems vietos tikrai neužteks Trumpai sakant, prieš varžybas kai kam teks papildomai pasidarbuoti iš peties.
Kadangi varžybos jau ne už kalnų, nusprendžiau išbandyti įdomesnę ir sudėtingesnę taktiką. Savo žvejybą padalinau į dvi dalis – pirmąją skyriau eksperimentams, o antrąją – jau patikrintiems ir visiems gerai žinomiems karšių viliojimo būdams.
Pirmoji sesija buvo tikrai nelengva. Per beveik šešias valandas pavyko suvilioti vos du karšiukus, kurių svoris – apie 700–800 gramų, bei iki dešimties žiobrių. Išbandęs viską, kas buvo suplanuota, nedelsiau ir perėjau prie antrosios sesijos, trukusios geras penkias valandas.
Įdomu, kaip kartais atrodo, kad žvejybos taškas, regis, visiškai negyvas, žuvies lyg nebūtų. Pusvalandį nesulaukiau nė vieno kibimo. Tik po tam tikrų korekcijų antru metimu sulaukiau kibimo, kurio kaltininkas žiobris netruko atsidurti krante. Po trečio metimo situacija kartojosi, o penktu – jau ištraukiau apie kilogramą sveriantį karšį. Per penkias valandas realizavau septynis karšių kibimus, nors du karšiai atsisakė pozuoti nuotraukai ir nieko nelaukdami grįžo į vandenį. Visi karšiai – daug stambesni nei pirmoje sesijoje. Be to, tarp karšių kibimų netrūko nei žiobrių, nei gražių kuojų, nei nelegalių šapalų.
Antroji sesija atsakė į daugybę klausimų. Visgi, reikia pripažinti, kad skyrėsi ir žvejybos laikas, o tai, be abejonės, turėjo įtakos galutiniams rezultatams.
Kitas savaitgalis – jau Jurbarko dambos, o tada jau varžybos. Kaip visuomet, reikės sėkmės burtuose. Belieka tikėtis, kad per artimiausias porą savaičių žuvys netaps per daug įnoringos ir liks bent kažkiek „sukalbamos“.
