Pagaliau pagaliau ilgai lauktas feederio sezonas įsibėgėja. Paatvyrausiu, kad jau ne pirmą kartą ledams nuėjus išlėkiau į žvejybą. Pirmoji iš jų buvo labai smagi, kibimų – daugybė, tik žuvies kalibras buvo kiek vidutiniškas (didžiausia žuvis siekė ~700 gr). Tad progai pasitaikius vėl išvažiavau į savo pamėgtas vietas. Prie vandens šį kartą atsidūriau 11:00 val. Nors labai norėjosi prie vandens atsidurti ankščiau, bet gyvenimo reikalai kartais sujaukia visus planus. Kaip bebūtų, sėdėjau ant savo sosto prie vandens ir tai buvo ta akimirka, kuri akimirksniu pradžiuginą širdį ir leidžia pamiršti visa kita pasaulyje.
Kaip visados į mano atvežtas ir paserviruotas vaišes pirmieji atsiliepė nedideli karšiukai bei plakiai. Šiek tiek kibimui aprimus, sulaukiau gražaus meškerės viršūnėlės atmetimo. Pagaliau kitam gale tikrai rimtas priešininkas! Deja, nepavyko pamatyti, koks galiūnas metė man iššūkį. Galiu tik iš žuvies smūgių spėti, kad turėjau reikalų su neeiliniu karšiu. Atsiradusią širdgėlą ilgai netrukus nutraukė dar vienas gražus atmetimas. Šį kartą viskas kitaip – kabliukas atlaiko visas perkrovas ir karšis sėkmingai pasiekia graibštą. Kol grožėjausi bundančia pavasarine gamta, kažkas įsigudrino nejučiomis nugvelbti meškerę. Vagis kaltininkas – tikrai solidus karšis (užmeskite akį į nuotraukas). Su šia žuvimi ir pabaigiau savo trumpą žvejybą. Kabliukas – 12 nr., pavadėlis – 1 m., 0,11 mm. Jaukai VDE.
Iki kitų susitikimų prie vandens!
