„Nulis nulis devyni“– tokie buvo raktiniai šios dienos žūklės žodžiai, Simono plačia šypsena ištarti ištraukus eilinę žuvį. Kibimai labai atsargūs, vos akimi įžiūrimi. Atrodytų, kad žuvys pačios nenori trikdyti lėtai bundančios ir pavasarėjančios gamtos idilės. Sidabrinė ryto šalna, paklydusios gervės klyksmas kažkur už horizonto ir į garuojančios arbatos puodelį įsikibę sustirę pirštai. Sėdim abu ir „kaifuojam“. Pagaliau mes prie vandens, pagaliau mes ir vėl atitrūkome nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių.
Prie Gariūnų, kaip įprasta, susitinkame dar gerokai iki aušros. Klubo bičiulių buvome įspėti, kad ankstyvo pavasario džiaugsmais toli gražu ne mes vieni ketiname mėgautis, tad pravartu prie vandens atsidurti kiek ankstėliau. Pralekiam Elektrėnus, Žiežmarius, Kruonį ir pasukam visiems gerai žinomu priekrantės keliuku. Automobilių – nė vieno. Mes kol kas vieninteliai Nemuno šeimininkai. Šaltukas švelniai kandžioja pirštus, bet plūstelėjęs adrenalinas ir spartesnis žingsnis nešiojant žvejybinius rakandus priverčia akimirksniu pamiršti visus ryto nepatogumus. Be to, švinta gana greitai, tad mažinti apsukų ir dūmoti nėra kada. Švystelim įdomumo dėlei Deeperio akį į vandenį įsitikinti, ar čia esame vienui vieni, ar vis dėlto yra kokių nors gyvybės ženklų netoli mūsų. Didelio stebuklų telefono ekrane nepamatome (vandens temperatūra vos 4 laipsniai) – marių dykros tuštumą praskelia pavieniai žuvies simboliai. Galvos skausmas, tiesą pasakius, kitas. Prisipažinsiu, seniai mariose nesu matęs tokį „apokaliptinį“ vaizdą, kai ištisa akvatorija yra nuklota plaukiojančių žolių salų. Žvejyba tokiomis sąlygomis it slalomas – tenka taikyti į „properšas tarp salų“ ir nuolat slėpti valą po vandeniu, kad eilinė žolių ketera nepagriebtų meškerės ir nenutįstų jos pasroviui. Jei tai būtų dvidešimta sezono žvejyba, gal pasukiotume pirštą ties smilkiniu ir skuostume apsisukę namo, tačiau šįkart jokių nereikalingų klausimų ir abejonių nekyla – kad tik greičiau už meškerių!
Jaukai šįkart taip pat neįprastai (pa)vasariški – nesikuklinam ir ruošiam gana sočias vaišes. Mano arsenale – patamsinta klasikinė asorti, o Simono – VDE alchemija, lydima slaptų ingredientų. Ant kabliuko – tradicinė masalų kariauna: trūkliai, musės lervos, pinkos, kasteriai. Kitaip sakant, pasiruošta visiems gyvenimo atvejams. Atstumas – ne daugiau 50 metrų. Renkamės panašią distanciją, kur kiek dumblėtą dugno reljefą keičia laipsniškai aštrėjanti „tarka“. Ūpą, be kita ko, kilsteli vandens paviršiuje kartas nuo karto žuvų paliekami ratilai. Išlaukimai maksimaliai ilgi (kol valo nepačiumpa praplaukiančios žolės). Skubėti ir persistengti neverta (juk skubos darbą velnias neša), tad švystelim savo salves ir kantriai lūkuriuojam laukdami pirmųjų indikacijų apie taške pasirodžiusias žuvis. O palūkėti reikėjo…
Pirmasis karšiokas atsiliepė Simono taške. Po staigaus pakirtimo iš Simono veido išraiškos supratau, kad turiu čiupti kamerą ir įamžinti pirmą rimtesnį pavasario šauklį. Po trumpos kovos į graibšto galvą pasemiamas ką tik įskaitinio amžių pasiekęs plačiašionis. Šaunu, judame teisinga linkme ir turėsime ką parodyti bičiuliams. Simonas skuba pabrėžti, kad sugauta ant 0,09 pavadėlio. Numoju į tai ranka manydamas, kad maniškis 0,1 neturėtų šiandien būti karšiams problema. Juoba po kurio laiko tokį patį karšėką prikalbinu ir aš. Tiesa, šia žuvimi mano tos dienos daina ir buvo sudainuota, o žvejybiniam koncertui ėmėsi diriguoti agentas 0,09 (taip suskubau praminti Simoną žūklės metu). Išties, jo taške gyvybės buvo kur kas daugiau, o galutinis rezultatas kone trigubai didesnis. Simonas žūklės pabaigoje priskaičiavo regis 5 įskaitines galvas, iš kurių viena svėrė gerokai virš 1,5 kilogramo (visa tai įamžinta vaizdo juostoje, tad laukite pasirodančio mūsų naujojo reportažo Yuotube kanale). Tad akivaizdu, kad jo taktiniai sprendimai buvo geresni. Ar vienos šimtosios milimetro skirtumas galėjo tapti mano šiandienos Achilo kulnu, nesiryžtu spręsti. Spėčiau, kad efektyvesnis buvo Simono jaukas, o gal ir gyvuosius masalus naudojau pernelyg neapdairiai… Galbūt… Galiausiai tai visai nesvarbu. Juk rungtis su agentu 0,09 nėra taip paprasta 😊 Kaip visada, visi argumentai ir įrodymai – nuotraukų galerijoje.
Nesnauskite ir lėkite prie vandens, kol dar nesubjuro orai ir galima smagiai pradėti naująjį feederinės žūklės sezoną!
