Po ilgesnės pertraukos grįžo mano mėgstamos varžybos Nemune (Kauno raj.) – Bubių taurė, kurias organizuoja žūklės klubas „Tau kimba“ su Pauliumi Siaurusevičiumi priešakyje. Maniau, kad jau šių varžybų daugiau nebebus, kadangi paskutiniosios prieš kelis metus atnešė visiems tokius įspūdingus laimikius, kad… Na patys suprantate.
Vis dėlto po nelabai ilgos pertraukos – tai sugrįžo. Kai tik sužinojau, kad vyks šis renginys, norėjau pasiruošti ir pažvejoti Nemune netoli Kauno. Susiskambinau su bičiuliu Mažvydu ir nusprendėm, kad kartu padarysim kelias treniruotes. Orus varžyboms bei treniruotėms žadėjo tokius vasariškus, kad reikėjo apsivilkti tik vieną striukę.
Pirmoji diena buvo tokia pati sėkminga kaip 2000 metų Fiat Multipla išvaizda. Žvejybos valandomis sulaukėme šiokio tokio lietaus, beveik nematėme kibimų ir iš viso pagavome gal 20 žuvelių, kurių dydis toli gražu ne toks, kurio pakaktų varžytis su aukšto lygio sportininkais. Didžiausia bėda buvo net ne žuvies dydis, o upės srovė ir jos nešamos žolės. Srovę vos laikė 120 gramų šėryklėlė su „ragiukais“ 25 metrų atstumu, o permetinėti meškerę tekdavo kas 60 sekundžių, kadangi po ilgesnio išlaukimo ant valo ištraukdavome pusę žemės rutulio. Tokiai dienai apibūdinti tiktų kokia nors lotyniška frazė. Bet kadangi nesu Evaldas Švageris, todėl neišmanau lotynų kalbos ir lakia fraze nepasidalinsiu.
Antrąją dieną žvejojau vienas. Atsisėdau pačioje ruožo pradžioje. Nei srovė, nei nešamų žolių kiekis nepasikeitė. Tačiau pasikeitė kibimas. Kibo puikiai visą dieną. Neblogai kibo kuojos, plakiai, pavyko pagauti nemažą šapalą bei kitame gale pajusti karšio spaudimą. Gaila, karšis netoli kranto išsisegė kabliuką ir nesutiko papozuoti prieš objektyvą. Tačiau oras buvo puikus, žuvis kibo gerai ir nusiteikimas kitos dienos varžyboms buvo žymiai geresnis.
Visgi pirmąją varžybų dieną optimizmas išgaravo. Išsitraukiau C5 sektorių. Pradėjęs skenuoti dugną ar tiesiog ieškoti atstumo, kuriame srovė neneštų 150 gr. šėryklos, supratau, kad sąlygos bus sunkesnės nei per treniruotes. Srovė buvo stipresnė ir žolių kiekis ant valo buvo didesnis. Po visos dienos pavyko pagauti penkias žuveles, kurių bendras svoris siekė 321 gramą. Atrodo nedaug, bet kažkokiu būdu likau 4-as zonoje iš 9-ių. Tai simbolizavo, kad visas krantas rinko tai, ką buvo įmanoma rinkti. Pirmos dienos svoriai tikrai neįspūdingi. Pirmas vietas skynė sportininkai, gaudantys aukšles.
Dėl šios priežasties antrosios dienos strategija buvo bandyti rinkti aukšles, iš pradžių pabandžius pagauti vieną kitą kuoją. Visgi sulaukus pirmųjų kibimų ir pagavus kelias smulkias žuveles, noras gaudyti aukšles kaipmat dingo. Tačiau po gerų dvejų valandų teko grįžti prie prie sportinio aukšlių gaudymo tematikos. Negaliu pasakyti, kad tai buvo geras sprendimas, kadangi per pusę valandos pavyko pagauti vos vieną aukšlę. Nors jų buvo daug ir kibo gerai, tačiau ištraukti jas trukdė didelė žolių juosta, esanti vos už kelių metrų nuo mano pedano. Tad nepavykus planui „aukšlė“, grįžau toliau gaudyti smulkias žuveles į tolimesnę distanciją. Šis sprendimas pasiteisino – neilgai trukus pavyko ištraukti labai neblogą karšį, kuris pakėlė ne tik nuotaiką, bet ir kilstelėjo mano rezultatą aukščiau galutinėje lentelėje. Iš viso antrą dieną pavyko su gauti 2,3 kg žuvies (14 vnt.). Jei neklystu, zonoje likau antras, o bendroje įskaitoje likau… Na tai pamatysime, kai bus viešai paskelbti rezultatai.
Labai noriu padėkoti „Tau kimba“ kolektyvui ir ypač Pauliui Siaurusevičiui už profesionaliai suorganizuotas bei atgaivintas puikias Bubių varžybas. Tikiuosi, šios varžybos dar tikrai ne kartą atsidurs žvejybiniame mano kalendoriuje. Nors perspektyvos ir nėra tokios, kokių norėčiau tikėtis.
Būkim sveiki, drūti ir iki kito karto!
