Pirmosiomis gruodžio dienomis spontaniškai išsikeliu tikslą sugauti karšių stovinčio vandens telkinyje. Du preliminarūs planai, kaip visa tai padaryti, tačiau ar jie suveiks – čia jau kitas klausimas.
Mano mastais skaičiuojant, ryte startuoju gana vėlai. Pirmosios šėryklos į taikinį išskrieja apie 9:00. Kibimo ilgai laukti nereikėjo, nes gana greit atsiliepė pirmosios kuojos, kurias betraukiant tris kartus griebė lydekos. Po geros valandėlės pasirodo ir pirmasis karšiokas. Dydžiai, savaime suprantama, ne vasariški, tačiau smagu traukti kažką rimčiau nei smulkmė.
Tądien iš viso pavyko sumedžioti 4 karšines galvas. Gaudyta dviejose taškuose. Į vieną jų saikingai padavinėti trūkliai, o į kitą – karpytos pinkutės. Darbo iš esmės buvo abiejose distancijose, todėl nusprendžiau visą reikalą pakartoti ir kitądien.
Tad – tas pats žvejybos pradžios laikas ir tos pačios distancijos, tik šįkart be startinio pajaukinimo. Vos spėju užmesti meškerę, iškart išreikštas galūnėles linktelėjimas. Aname gale – pirmasis antrosios dienos karšiokas. Nuotaika akimirksniu pakyla į debesis ir ausį kutena raminanti mintis, kad viską šiandien padariau teisingai.
Nors gera pradžia, kaip sakoma, jau pusė darbo, tačiau tokiais atvejais kaip ant mielių pradeda augti apetitas. Tiesiog reikia pagauti didesnių karšių. Ta proga nusprendžiu papildyti šėryklas žiupsneliu karpytų sliekų. Ir ką gi, ši rizika pasiteisina – į žvejybinius skambučius pradeda atsiliepinėti kur kas solidesni plačiašioniai.
Summa summarum – pusdienis pavykęs, tikslas pasiektas. Pabaigai, kaip visada, šiek tiek techninės informacijos: darbinis kabliukas – 10 nr. Gamakatsu a1, pavadėlis – 50 cm. Ant kabliuko geriausiai jautėsi pinkutės, retsykiais palaikomos trūklių kompanijos. Žvejota 9 metrų gylyje.
Iki kitų susitikimų prie vandens!
P.S. Nuoširdi ir didelė padėka mūsų rėmėjams!
