Karoso beieškant…

Penktadienio vakaras ir planas chuliganas pamėginti dar pagauti karosą. Visos mintys ir planai susijaukia kaip tornadas galvoje, – buvo numatyta viena žūklavietė, tačiau oro sąlygos tokios, kad teko viską planuoti iš naujo, nes „prieš vėją tiesiog nepapūsi“. Dėl šios priežasties pasirenku legendinėmis jau tapusias vietas prie Kauno marių – Darsūniškyje „po laidais“. Atvažiavęs į vietą negaliu patikėti savo akimis – būsiu ne vienas, be manęs dar yra tokių, kurie išalkę karosinio kibimo. Persimetame keletu žodelių ir startas. Gana skurdžiai užšėręs tašką ir užmetęs meškerę, po 10 sekundžių sulaukiu solidaus pirmojo kibimo, bet, deja, žuvies nepakertu. Šmėkšteli galvoje mintis, kad „nejaugi kibs kaip iš patrankos“, bet tuo viskas ir pasibaigė. Vos ne vos iškrapštau vieną kitą plakį ir karšioką. Kaimynai visai tuščiomis sėdi. Džiugino tik tai, kad tokiomis oro sąlygomis pavyko rasti gerą užuovėją. Su kiekvienu kibimu blykstelėdavo viltis, kad gal tai karosas, tačiau, deja, visoms šioms viltims nebuvo lemti išsipildyti. Pasėdėjau prie vandens iki 22:30 ir galiausiai išvažiavau namo, kol kokia nors šaka nenuvirto ant galvos…