Šiandien kažkoks keistas jausmas nuo ryto mane kamavo, kol pagaliau supratau, kad tai sąžinė. Kodėl sąžinė, apie ką aš čia? Ogi apie parašytus reportažus iš paskutinių mano žvejybų 🙂 Jeigu neparašai visko kitą dieną, su kiekviena diena vis sunkiau prisėsti. Gerai, kad yra tas keistas jausmas, kuris padeda, kai reikia 🙂 Šį kartą viename straipsnyje aptarsiu tris žvejybinius epizodus. Visi jie tokie skirtingi, tad tikrai būtų verti atskiro reportažėlio. Gaudyta toje pačioje vietoje 2 savaičių laikotarpyje, visad nuo pietų iki sutemų.
Pirmas dublis: su Evaldu atlekiame į vietą ir mus pasitinka nelabai malonus ir gūsingas vėjas, bylojantis apie nelengvas sąlygas. Ilgai negalvoję pradėjom įrangą tempti į vandenį ir startavom. Šį kartą jautėsi, jog gaudome Baltijos jūroje, o ne KM. Bangos nesėkmingai bandė mus išversti iš krėslo, bet mes laikėmės. Didelės bangos ir gūsingas vėjas sąlygojo, jog reikėjo sunkintis šėryklas, kad pavyktų pataikyti į žvejybinį tašką. Nors pirmos mintys buvo pesimistinės, viskas pasikeitė po gero pusvalandžio, kai pasirodė pirmas karšiukas. Jie sėkmingai kabaliojosi visos žvejybos metu. Deja, bičiulis pasijutęs blogai paliko manę vieną ir išlėkė anksčiau. Likęs vienas ilgai nevakarojau, bet vakare dar spėjau pagauti vieną rimtesnį egzempliorių, sveriantį virš 2 kg. Įdomu, kad vakarop man dirbo baltos spalvos musės lerva su trūkliu.
Antras dublis: ta pati istorija, tik šį kartą vienas. Įkvėptas sėkmingos paskutinės žūklės nusprendžiau, kad šią žvejybą panaktinėsiu ir tikėjausi sulaukti didesnių karšių, o gal pagaliau perlipti tą sakrališką 3 kg ribą. Viskas pasikeitė atvažiavus ir pamačius koks vanduo. Matyt, nelabai tą vaizdą galima vadinti vandeniu, nes tai tiesiog didelė žalumos masė. Dar tokiomis sąlygomis neteko žvejoti, bet nusprendžiau bandyti, nes pagalvojau, kad tokia situacija tik priekrantėje. Deja, vanduo žaliavo visoje man pasiekiamoje akvatorijoje. Taigi, šią žvejybą „žaliavau“ ir likau su visišku 0, net neturėjęs padoraus kibimo. Šią žvejybą galima drąsiai pakrikštyti – Šreko žvejyba:)
Trečias dublis: vakarykštė žvejyba. Apie 14:30 val. susitinkame ten pat su Evaldu. Vanduo aukštas, patikrinus meteo.lt, rodo 5.12 m. ties Darsūniškiu. Tikrai aukštas, čia galbūt susiję, kad dabar atostogų metas ir sumažėjas elektros poreikis, dėl to elektrinė neišleidinėja vandens? Retorinis klausimas – pamąstymas. Taigi grįžtam prie žvejybos reikalų: vanduo aukštas ir žydintis. Turim žalumos, bet tikrai ne tiek, kiek paskutinėje žvejyboje, tad nusprendžiame bandyti. Nieko naujo neatliekame, prasiskenuojam dugną ir pasirenkame taškus. Gaudau keletą metrų iki kriauklyno. Startinės šėryklos skrenda pasirinkto taško link, pagardintos karpytais ir skandintais gyvais pagardais. Beje, jauką naudoju Champion feed, gaudau su 0,12 diametro vieno metro pavadėliu, ant kurio puikuojasi aštrus 14 dydžio kabliukas. Prasideda laukimas, kol po geros valandėlės atsiliepia pirma kuoja, o po jos ir 2 karšiukai. Tada seka ilga ir varginanti tyla. Po poros valandų ramybės nusprendžiau atsinešti antrą meškerę ir pabandyti pasitolinti antrą tašką. Pakartoju įprastinį ritualą ir startuoju naujame taške. Po pirmo metimo sulaukia reakcijos – atsargių plakių kibimų, kol po keleto permetimų pasirodo karšiukas. Po to vėl seka ilga pauzė ir veja mane į artimą distanciją. Taip šokinėdamas susirenku 6 karšiukus ir keletą plakių. Pabaigą vainikuoja galingas 2 kg karšio kibimas. Įdomu pastebėti, kad vakar žuvis nenorėjo ant kablio gyvų musės lervų, tiko skandintas sumuštinis su trūkliu. Vat tokie tie nuotykiai, – trys žvejybos ir visos absoliučiai skirtingomis sąlygomis toje pačioje vietoje, kurios nulėmė skirtingus laimikius.
Nė žvyno draugai!
Ričardas Tenenė








