06:22 – pirmos žinutės: „pajudu iš namų!“ Taip prasideda kelionė Elektrėnų marių link. Geros 45 minutės ir susitinkam sutartoje vietoje marių pakrantėje. Kol vyksta pasiruošimo žvejybai darbai, keliais žodžiais persimetama su čia atvykusiu kitu žvejų ekipažu: kimba, nekimba, koks ledo storis. Išsiėmę visą mantą iš mašinų, patraukiame išsvajotojo Eldorado link (vietos, apipintos legendomis, kad ten galima pagauti ešerių).
Ilgos ir sunkios 30 minučių snieguotu marių ledu ir atžingsniuojame iki užsibrėžto tikslo. Šiek tiek atsikvėpę pradedame ekečių gręžimą. Pirmos eketės, pirmi deeperio skandinimai į vandenį – BINGO! Ekrane pasirodo pirmi žuvų simboliai, kurie iškart nuteikia optimistiškai, nes prieš savaitę toje pačioje vietoje to neteko matyti. Pirmi sargelio virptelėjimai ir šiek tiek didesnis už degtukinį pirmas ešerys keliauja iš po ledo. Na jeigu yra mažų, turi kažkur netoliese turėtų sukiotis ir didieji Elektrėnų marių ešeriai. Ir mano spėlionės pasitvirtina. Labai nežymus virptelėjimas, avižos sustabdymas ir kirtimas. Iškart jaučiu, kad „turiu kažką gero!“. Gaila, bet su pirmu ešeriu pavyko pasisveikinti tik iš tolo, kuris likus 30 centimetrų iki ledo pasiskundė nebeturįs laiko ir pasuko savais keliais. Bet su dideliu nusivylimu kartu peršasi į galvą mintis, kad šiandien turėtų pasisekti kažką iškrapštyti iš po ledo ir didesnio nei telpa į majonezo indelį. Nes, kaip sakoma: mažus paleidau, o didelius susidėjau į indelį nuo majonezo… Su kolega Evaldu susitinkam aptarti pirmųjų žvejybos valandų. Jam jau pavykę ištraukti gražų ešerį, o pas mane mintyse vis dar tas pats nutrūkusio ešerio vaizdelis. Bet nenuleidžiam rankų, dar keletas ekečių, vietos pakeitimų ir man pavyksta atsidaryti su gražiu laimikiu. Kaip paskui paaiškėjo, tai buvo didžiausias dienos pagautas ešerys – 295g. Po kiek laiko išgirstu Evaldo balsą – „geras yra“. Labai nenoriai, bet laikas nuo laiko pavyksta prisivilioti ir vieną kitą didesnį tarp begalės degtukinių ešerių kibimų. Pradeda kilti pūga, nesimato nei aplinkui esančių žvejų, nei kranto, kurio link dar laukia ilgas ir sunkus kelias, kuris pasidengė dar didesniu sniego sluoksniu.
Dienai baigiantis, dar labiau įsismarkavus pūgai ir aprimus ešerių kibimams, nusprendžiam baigti šios dienos žvejybą. Susitvarkome žvejybos įrankius, keletas foto atsiminimui ir pajudam mašinų link. Kadangi norisi kuo trumpesniu keliu pasiekti krantą, pasitelkiamos net išmaniosios technologijos, žemėlapis su nurodyta mūsų buvimo vieta, kad kuo tiksliau pataikyti prieiti prie mašinų, nes žiūrint į tolį – tik balta pūga aplinkui. Nežiūrint į tai, kad laimikis galbūt nebuvo toks gausus kaip tikėtasi, bet keli gražūs ešeriai keliauja namo ant keptuvės, smagiai praleistas laikas su geru bičiuliu Evaldu, svarbiausia sėkmingai pasiekti namai užpustytais keliais. 17:12 gaunu dar vieną žinutę: „kaip grįžai?“ Pasikeitimas žinutėmis, kad viskas gerai ir laimingai ir kažkur viduje jau vėl kirba mintis ryte sulaukti naujos žinutės – „Pajudu iš namų.“ Kuri reikš naujos žvejybos pradžią… Tad iki kito susitikimo prie vandens!
Vytenis Vendrikis










