Eilinė diena ofise

Šeštadienį su kaimynu išsiruošėm į antrą pamainą, kitaip tariant, „ant vakarinio“. Atvažiavę prie Kauno marių, sunkiai radome, kur pastatyti automobilį. Supratom, bus atlaidai. Kol ledu ėjom iki pamėgtos vietos, per sniegą nieko nesimatė, snigo viso pasaulio bobų kąsniais. Buvo iššūkis telefone sekti tašką, nes riebios snaigės, krintančios ant ekrano, telefonui atrodė kaip mano liesi pirštai. Jis pats didinosi mažinosi ir vis Pažaislio link traukė. Bet šiaip taip pavyko. Praėję skersai atlaidą, įsitaisėm ramiai toliau visų. Šviesoj kibimo neturėjom, tik pasidžiaugėm, kad jau ilgiau šviesu, kad norint šviesoj įsirengti ofisą, nereikia taip skubėti. 18:00 bažnyčios varpai tolumoje paskelbė darbo pradžią. Po kokių 5 min pirmas karšio vaikas išlindo iš eketės. Paskui nemaža pauzė, nors žuvis per valą plaukiojo, bet kibt nenorėjo. Kaitaliojom masalus, jų animacijas, bet be didelio pasisekimo. Kibimas šiandien buvo „atbulais dantimis“, daug tuščių kibimų, nepakirtimų. Pavadėlio ilgio ir kabliuko dydžio kaitaliojimas rezultato nedavė. Kantriai kertant po poros, trijų linktelėjimų po truputį pradėjo duot rezultatų. Panašiai 21:00 vis dažniau atsirasdavo srovelė ir reikalai pradėjo judėt pilnu tempu. Iki tol pavydžiom akim mano traukimus sekęs kaimynas užsikūrė ir šovė į priekį. Geriausias kibimas buvo iki 02:00 nakties. Paskui smarkiai aprimo. Ne paprasta, ne visai lengva, bet visgi rezultatyvi žvejyba išėjo. Neskaitant keleto nepilnamečiu, mūsų kilnojamąjį ofisą aplankė 21 karšinis klientas. Jaukas ir masalai veikė identiški, kaip ir mano praeitame straipsnelyje aprašyta. Neskaičiusius maloniai kviečiu tai padaryti. Manau, dar laukia daug darbo, nes ledas gerokai virš 20 cm ir joks Grinčas jo nepaneš. Laukite tęsinio!