Rudeninė plėšrūnų medžioklė

Po žiemiško savaitgalio šioks toks atšilimas. Nusprendžiau dar kartą pabandyti laimę ir paieškoti rudeninių plėšrūnų. Kadangi praėjusią savaitę turėjau neblogą žvejybą viename Akmenės rajono tvenkinių, daug negalvojęs ir vėl leidžiu valtį į didžiuosius vandenis, kuriuos esu išplaukiojęs skersai ir išilgai kone prieš dvidešimt metų. Tikslas – lydekos, bet dėl viso pikto įsimečiau ir ultralight klasės spiningėlį. Iki pirmų žvejybinių vietų nutariau prasiplaukti velkiaudamas. Masalas – balta guma su juoda nugara ir raudonais akcentais (tai vienintelis masalas, sudominęs lydekas prieš savaitę). Pirmas praplaukimas rezultatų nedavė, išskyrus kelis užkibimus už dugno kliuvinių. Pirmame taške per gerą pusvalandį taip ir nesulaukęs jokio kibimo, į rankas paėmiau lengvą spiningėlį, gal koks dryžuotasis susigundys siūlomais masalais. Deja, visos pastangos bevaisės – rezultatas toks pat. Atslūgus žvejybos pradžios entuziazmo bangai, vėl imuosi velkės. Valčiai lėtai banguojant ant nestipraus ryto vėjo genamų bangų, laužau galvą, kurią vietą pasirinkti kitam sustojimui. Tuo metu staiga vienas iš spiningu perlinksta pusiau ir aš su didele viltimi akimirksniu kertu ir laukiu atsakomojo smūgio, tikėdamasis kad neteks eilinįsyk sukti atgal valties. Ne, šįkart antram gale kažkas priešinasi! Po neilgos kovos valtyje suspurda nedidelė (49 cm) lydekaitė, kuri po trumpos fotosesijos keliauja atgal į savo gimtąją stichiją. Po tokios netikėtos (kad ir nedidelės) sekmės nutariau pratęsti žvejybą velke. Be didesnių netikėtumų praplaukiu didžiąją dalį tvenkinio. Galop išmetu inkarą ties užžėlusiais tvenkinio ruožais ir nusprendžiu patikrinti tenykščias, tarp žolynų esančias, duobeles. Iš lydekų nesulaukiu jokios reakcijos, todėl vėl į imu į rankas ultralight’ą, kabinu dar nebandytą guminuką ir be didelio entuziazmo švysteliu masala duobės link. Traukiu lėtai išgaudamas papildomas masalo vibracijas. Nespėju suvyniot nė pusės valo ir vėl smūgis! Lengvo spiningėlio išlinkimas aiškiai rodo, kad šįkart turiu reikalą su rimtu priešininku. Pirma mintis, kad tai nedidelė lydekaitė, bet šįkart mano žvejo laimė smagiai šypteli pro ūsą – ant kablio tikrai solidus ešerys. Po trumpos, kad ir labai smagios kovos (spiningėlio užmetimas vos nuo 1 iki 6 gramų) papozuoti valtyje susiruošia solidus ~ 1 kg ešerys. Po dar vienos fotosesijos gražuolis keliauja namo, na o aš dar gerą pusvalandį bandau įnirtingai šukuoti tą patį ruožą skirtingais guminukais, tačiau jokio atsako nebesulaukiu… Galiausiai prasideda lietus, sukyla gūsingas vėjas, todėl nusprendžiu, kad šiai dienai pakaks.

P.S. Žvejot kiek paprasčiau nei surašyti visas savo patirtis ir emocijas ant lapo 😊 Smarkiai neteiskite, jei pirmas mano blynas bus šiek tiek prisvilęs 😊