Na ką, prabėgo, praskriejo, pralėkė tik šešios dienos ir aš vėl ruošiuosi į žvejybą. Nustebinau? Matyt, nelabai! Reikalas tas, kad darbų atslinkus kalendorinei žiemai sumažėjo, tad negi sėdėsi namie sudėjęs rankas ir kiurksosi prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Kad kaulai nesustirtų, čiumpam į rankas meškeres ir pirmyn į šviesų rytojų! (nors tiksliau būtų sakyti – į šviesią šiandieną!)
Tiesa, šis kartas kiek įdomesnis. Dieną prieš žvejybą nusiperku jaukų ir gyvųjų masalų. Iš vakaro užmaišau savąjį jauko receptą. Kas dedasi su sinoptikų prognozėmis, sveiku protu nesuprasi. Lyg ir žiema už lango, o ne vasara, tačiau vaizdai tokie, lyg į pavasarį panėšėtų – visur žaluma, drėgnuma ir lengva šilumėlė. Nepaisant viso to – rytojui prognozuojama sniego porcija.
Maniau, kad visi šie sinoptikai žodžiai teliks tuščiu aidu vidur lauko, bet pabundu ryte ir mano akys šokteli kažkur ant kaktos. Pati tikriausia žiema kieme… Sniegooooo (pažiūrėkit į nuotraukas galerijoje). Na bet žvejyba yra žvejyba, todėl jokie tokie juokeliai manęs neprivers mesti kelią dėl takelio. Tvirčiau įsikimbu į mašinos vairą ir su pusiau apjukusiomis mintimis pasileidžiu žūklavietės link.
Saugiai pasiekęs žvejybos vietą, it Kalėdų senis nusitįsiu per sniegą visą savo turtą ir bandau įsikurti. Visi vaizdai aplink gal kiek ir primena Kalėdas, bet dienop visas aliuzijas į prasidėjusią meteorologinę žiemą turėtų išsklaidyti termometro skalėje aukščiau pašoksianti padala. Taip ir buvo…
Pasėdėjau, pasidarbavau ir sulaukiau kalėdinių dovanų (šiuosyk kalbu be ironijos). Jei trumpai ir be didesnių išvedžiojimų kalbant – žuvis atsiliepė ir įvertino mano rytines pastangas. Iš techninės reikalo pusės – viskas veikė kaip ir prieš šešias dienas. Pavadėlis ir kabliukas – tie patys. Kam išradinėti dviratį, jei čia pat žvejota prieš nepilną savaitę. Iš pradžių maniau, kad jaukinamas ir gaudymas „iš po sniego“ virs tuščiai prasėdėtomis valandomis, tačiau reikalai buvo geresni nei anądien. Tiesa, dieną sulaukiau ir lietaus, ir sniego, ir saulės (visų metų laikų, kitaip sakant), tačiau tai nesutrukdė surinkti tradicinės „normos“. Tenka pasikartoti, – reikia paprasčiausiai žvejoti ir tikrai pagausi!
Ar meluoju, ar ne – pasakykit peržiūrėję nuotraukų galeriją.
Gražių artėjančių švenčių visiems žvejams ir jų artimiesiems! Tikiuosi, kad dar šiemet susitiksime prie vandens. Iki kitų kartų!
