Savaitgalį kaip viesulas praūžė klubo „Žvejo kelias“ organizuojamos „Maver“ lygos pirmasis etapas Palemone. Nors Kauno mariose nesu retas svečias, tačiau iki tol šiame ruože buvau apsilankęs tik kartą, todėl be treniruotės – niekaip! Išsiderinęs ketvirtadieniui laisvadienį, pasuku savo kelius šios terra incognita link. Vietą pasirenku pagal draugų rekomendacijas. Kaip visada, iš pradžių rytinė klasika – degalinėje ties Jonava sumuštinis pusryčiams, o po to sotus ir neskubus kelias marių link. Atvykęs pasistatau savo pastolius, surengiu švaros akciją gyviems masalams, atsirenku žvejybinius taškus bei paskutinįkart sudrėkinu jauką. Startuoju šiek tiek prieš septynias. Kadangi tikslas kuo daugiau išstudijuoti varžybinę vietą, ne atsitiktinai pasirenku dvi distancijas – tolimą (~ 66m) bei artimą (~35m). Prie bendro atstumo priskaičiuoju ir tuos metrus, kuriuos nužingsniuoju įsinešdamas ir pasistatydamas kiek galima giliau pedaną.
Startui mano taktika tolimam taške paduoti sliekų karpinių ir skandintų musės lervų, o artimam – tik skandintų pinkučių. Žūklę pradedu nuo tolimojo taško. Kiekvienu metimu ištraukiu žuvies „apžiūrėtą“ kabliuką, bet kibimo nesimato. Galop po geros valandos ištraukiu pirmąjį karšį, tačiau jo pasekėjų neatsiranda, taške įsivyrauja absoliuti ramybė. Dėl šios priežasties nusprendžiu pereiti prie artimesniojo taško. Ten netrunku sugauti kelias smulkias žuveles, tačiau, reikalams nesiklostant tinkama linkme, žvejo nuojauta verste verčia grįžti į tolimąją distanciją. Po šio garbės rato vėl negailiu į šėryklą karpinių. Žuvis suaktyvėja ir pavyksta sugauti dar keletą žuveliokų. Apsireiškia ir keletas karosų. Tiesa, dar keli iš jų liko su auskarais plaukioti, nes man, mirtingajam, niekaip nepavyko suvaldyti jų agresijos (kibimai – atiduok staigiai meškerę!). Geromis nuotaikomis užbaigiu žūklę. Juk nuogąstauti kaip ir nėra dėl ko – taktika veikia, jaukas taip pat, kabliukai atrinkti. Neramu tik dėl to, kad beveik nebuvo jokio presingo ir neaišku, kaip viskas pasikeis varžybų metu.
O štai ir didysis šeštadienis! Atvykstu į varžybų vietą, susitinku bendraklubius, pasišnekučiuojam ir laukiame burtų traukimo. Prieš varžybas teko nugirsti, kad B zona labai nesvetinga, todėl ten žvejosiantiems gresia nuliai. Mano nelaimei, išsitraukiu būtent šią zoną. Ką gi, toli neštis daiktų nereikia, be to, turiu geriausią pagalbininką / trenerį pusbrolį Justą, tad ramiai susiruošiu įrangą ir laukiu starto. Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad per penkias varžybų valandas nuo pragaištingos lemties nepabėgo visas būrys b zonininkų. Iš viso sulaukiau trijų kibimų. Vienas nerealizuotas, po kito kažkas pasiskolino pavadėlį, o po trečiojo buvo prasidėjusi pati tikriausia sunkiasvorių imtynininkų kova – tikrai stambi žuvis tiesiog stovėjo vietoje ir nesileido traukiama, kol galiausiai pasuko savais keliais. Stresas ir įtampa padarė meškos paslaugą, kiek paforsavau, todėl atsilenkė kabliukas. Išties, labai gaila. Ši žuvis, regis, būtų kilstelėjusi mane zonoje į antrąją vietą, o bendroje įskaitoje galbūt būtų atsiradusi vieta ir tarp TOP10. Bet kas būtų, jeigu būtų…
Noriu padėkoti Justui už pagalbą, klubiokui ir varžybų kaimynui Evaldui už gerą kompaniją. Tiesa, noriu pasveikinti su solidžia ir tikrai užtarnauta antra vieta mūsų Ričardą. Šaunuolis, tu tikrai pavarei!!! Pamokos išmoktos, todėl dabar nekantriai laukiame Jubarko etapo. Laukia sunkus darbas ir ilgas pasiruošimas. O iki tol atgausime moralines ir fizines jėgas, pailsėsime nuo varžybų ir pažvejosime tiesiog savo malonumui (apie tai parašysiu jau kituose straipsniuose ;))
Iki kitų susitikimų prie vandens!
zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!
