Šventės buvo intensyvios, artimųjų suėjimai, budėjimai darbe ir šiaip visokie visokiausi reikalai. Kadangi naujųjų šventimas buvo ramus, tai nutariau atšvęsti sausio 1-ąją, kartu ir sezono pradžią. Pernai sausio pabaigoje smagiai pagaudžiau Kapitoniškėse, todėl šiemet nusprendžiau tą patį padaryti sausio pradžioj, švelniai tariant. Kadangi baisaus aktyvumo nesitikėjau, pagrindinį tašką pasirinkau 60 metrų atstumu, o antrą meškerę paskyriau paieškai. Pradėjau nuo 90 m ir artinausi. Kibimo sulaukiau ties 80 m. Tai taip ir pasilikau, viena 60 m, kita – 80 m. Jaukas juodas, be jokių kvapų. Gyvų irgi minimaliai, pakarpiau šiek tiek muslervių ir dėjau į kas antrą šėryklą simboliškai. Kibo nedideli karšiukai, kuojos. Pasilikti su viena distancija taip ir neprisiruošiau, nes, nusprendus kažkurią suvynioti, gaudavau kibimą. Kibimas suintensyvėdavo atsiradus srovelei. Geriausiai ant kabliuko tiko 1 balta muslervė ir 3-4 trūkliai. Kitos kombinacijos buvo išdidžiai ignoruojamos. Kadangi naujieji metai, tai kaip be fejerverkų. Apie 12 valandą meškerė dvilinka ir nuvirsta į vandenį su visu stovu. Ką tuo metu pagalvojau, neatskleisiu, bet pakėlęs meškerę, jaučiu kad „yra“. Atleidžiu stabdį, nes pavadėlis 0.1. Tampo į šonus, tikrai ne karšis. Mintyse galvoju, negi karosas? Negi čia ne aš vienas durnas? Pasirodo starkiukas, kuris matomai su pūgžliu dėl masalo susipyko, tai tas rupūžgalvis man meškerę ir nuvertė. Kadangi žuvies į sietą nedėjau, tai skaičiavau galvas. Truputį užsispyriau ir baigiau su simboliniu skaičiumi 24. Paskutinius 3 pagauti jau reikėjo pasistengti, nes ir kibimas apstojo, ir žiedeliai šalt pradėjo. Tai toks nutiko metų atidarymas ir, labai tikiuosi, atviro vandens uždarymas. Ledas manęs laukia, kaip ir aš jo.





