Naujų vietų ir ramybės paieškos Kauno marių platybėse…

Turiu prisipažinti, kad pastaruoju laiku ties Palemonu būta daug žvejybų, kurių neaprašinėjau, nors pagauta tikrai padorių laimikių. Vidinės nuojautos paskatintas nusprendžiau šįkart paieškoti ramesnės atokesnės vietelės, kurioje būtų galima pasislėpti nuo didžiojo kolūkio, šurmuliuojančio ant marių. Sustygavęs galvoje savo mintis, šeštadienio popietę pajudėjau su draugu Kauno marių link jau tiksliai žinodamas, kur šiuosyk apsistosime. Pasiekę suplanuotą žūklės vietą, netrunkame įsitikinti, kad aplink nė gyvos dvasios, esame tik dviese. Didžiausias iššūkis šįsyk buvo palapinės pasistatymas. Vėjo gūsiai nesutramdoma jėga nuo ledo šlavė viską. Šiaip ne taip pastatėme savo laikiną trobesį, pajaukinome tašką ir pirmyn. Žuvys atsiliepė iškart, galima sakyti, po pirmų penkiolikos minučių, tačiau aktyviu jų kibimu neleido mėgautis nerimstanti gamtos stichija. Sulaukėme ir staigmenos – mūsų namuko sulaužymo. Brangų žūklės laiką teko deginti galvojant, kaip pastatyti savo trobesį iš naujo, kad jis nors kiek stovėtų. Didžiausia problema – į šipulius sulūžusi trečioji palapinės rėmo dalis. Kaip ten bebūtų, bendromis jėgomis sugebėjome virš galvos pasistatyti stogą, kad ir šleivą kreivą, vos ne vos besilaikantį. Per visą šį didžiųjų išbandymų metą pagavome 18 karšiokų. Daugiausia dėmesio ant kabliuko sulaukė musės lervos ir krūvos trūklių kompozicija. Nuotykių prisisotinę žūklę baigėme 22:00. Jų tikrai pakaks ir kitai žvejybai!