Niekada nesakyk niekada… Sau esu pasakęs, kad niekada daugiau naktį nevažiuosi žvejoti. Bet šį kartą susigundžiau tai Povilo avantiūrai nuvažiuoti pasėdėti ir panaktinėti prie Kauno marių. Planas buvo važiuoti dviese, tačiau iš tikrųjų viskas pakito kvadratu.
Pirmadienis, po darbų skubu į parduotuvę gyvų masalų, užvažiuoju namo, susikraunu mantą ir pajudu kranto link, kur jau manęs laukia trys bendražygiai – Egis Krajevas, Povilas Kalinkinas ir Paulius. Aišku, man kaip veteranui, vyriokai išrinko ir paliko „pačią geriausią vietą“ – lelijose. Teko nemažai paplušėti, išsipjauti ir išsivalyti žūklės vietą. Kadangi, kaip sakoma, „šikinys traukiančių nelaukia“, kol rinkau „lego“, vyrai mūrai jau kaip reikiant bombardavo savo pasirinktas žūklės vietas įvairiais skanėstais, ruošdami vaišes „čiabuviams“. Planas buvo pamėginti naktį pagaudyti visiškai šalia lelijų ir truputėlį tolėliau. Jaukinu iškart abu taškus negailėdamas gardėsio, kurį pasiruošiau ant kranto. Oras pasakiškai geras, nuteikiantis pozityviai. Kaip visada, pradžioje teko kariauti su smulkme, bet kažkaip ji nesiruošė visai trauktis. Dar nesutemus, pirmą karšioką verčia ant šono Povilas Kalinkinas. Visi ima trinti delnais – „atėjo karšis“!!! Nieko panašaus. Iki sutemų pavyko įkalbėti dar vieną karšio brolį Pauliui. Visiškai sutemus, visai netikėtai atsiliepė mano taškelis palei lelijas (atstumas 11 m.). Ir visų nuostabai neblogas egzempliorius keliauja į graibštą. Po gerų dviejų valandų antras iš ten pat !!! Vieną gražų egzempliorių įkalbina ir Egis Krajevas. Daugiau iki 2 nakties niekas nieko nepagavo, buvo tiesiogine to žodžio prasme šulinys. Kadangi Povilas Kalinkinas ir jo kolega Paulius „neatlaikė“ vyriškos kompanijos, abu meiliai susikibę nulingavo į palapinę. Mat, pasak Povilo „jį pradėjo gipsuoti“, todėl jis nelaukęs, kol užmigęs įkris į vandenį, nutarė pasitraukti iš tolimesnės kovos. Likę su Egiu dar bandėm kapstytis, bet veltui. 04:30 nusprendėm taip pat porai valandų nusnūsti ir jau pakartotinai šturmuoti krantą prašvitus. 6:30 skamba žadintuvas ir su Egiu žygiuojam į žūklės vietą. Ten jau randame besidarbuojančius Povilą ir Paulių. Vėl jaukinimas ir laukimas. Vaizdas vėl kartojasi, smulkmė ir pavieniai delno dydžio karšiukai. Nors orų prognozė buvo be lietaus, tačiau vienas lengvas debesėlis mus truputį atgaivino. Visi juokavom, nu va po lietaus dabar tai užjudės žuvis. Dar vieną karšelį pavyksta parsitraukti Egiui, tada man. Artimam taške palei lelijas visiškas štilius. Tolinuosi distanciją, 10 šėryklų ir laukiam. Artėjant 11 valandai Egio avantiūra pasiteisina – „Ai, jau varysiu namo, metu visus gyvus į jauką ir į tašką“. Na jei jau visus tai visus, kartoju tą patį veiksmą Ir nepatikėsit, pirmas metimas su kupina šėrykla uodo lervų ir karpytų muslervių ir BAM mano tos dienos BIG FISHAS. Ir intervale 20 min pavyksta įkalbinti dar 3. Tačiau horizonte tie artėjantys juodi debesys nedavė ramybės ir griaustinis vis stipresnis ir stipresnis artėjo mūsų link. Egiui pasisekė „patepti slides“ ankščiau laiko, o man, Povilui ir Pauliui teko slėptis palapinėj nuo liūties.
Žvejybos sesija, kaip sakoma, buvo su nuotykiais ir gera nuotaika. Galbūt ne viską pavyko įamžinti tiek foto, tiek video formatu, bet užtenka ir to perteikti visas emocijas ir gerai praleistą laiką. Ačiū Povilui už tai, kad suorganizavo žvejybą, ačiū man, kad išrinkau vietą ir ačiū Egiui ir Pauliui, kad palaikė kompaniją!












