Varžybos Kauno mariose (II dalis). Varžybų diena

Štai ir ilgai lauktas šeštadienis. Nuvykus prie marių galvoje įkyriai pradeda skambėti Nedos daina – „Būk sveikas atvykęs, kai oras toks nevykęs“. Pila lietus, bet prognozės rodo, kad ilgai trukti jis neturėtų. Belieka pasitikėti sinoptikais ir pradėti pasiruošimą. Paskutiniai jauko „prasukimai“, masalų pauostymai ir paglostymai ir einam registruotis. Registracija praeina sklandžiai. Po to – burtų traukimas. Ričardas, kaip senas šuleris, pirmas užsiregistravęs ištraukia 1-ąjį sektorių. Evaldas 15, Giedrius 8 , Ernestas 21.  Reziumė: Ričardas ir Giedrius pakliūva į 1-ąją zoną, kuri prasideda nuo naujai sukaltų polių. Evaldas ir Ernestas pakliūva į 2-ją padalintą zoną, kurios viena dalis arčiau kranto ilgojoje krantinėje, o kita – prie valymo įrengimų. Akivaizdu, kad Ernesto ir Evaldo pirmasis startas oficialiose varžybose prasideda nuo sunkių sektorių.

Lietui vis dar nerimstant, įkerėplinam su visa savo manta į sektorius. Daug varžtų varžtelių, graibštų graibštelių ir krūvos smulkmenų galop išvirsta puikiai įrengtomis žvejybinėmis laboratorijomis prie vandens. Dugno patikra svareliu arba „skanavimas“, auksinio ruožo paieškos, trupinėlis ramybės iki pirmojo signalo. Prasideda jaukinimas be pavadėlių, likus 10 minučių iki starto. Netylantis masiškas šėryklėlių pliumpsėjimas į vandenį sustoja laikrodžio rodyklei prisliuogus iki 09:00 valandos. Startas, burtas mestas, kelio atgal nebėra!

O dabar šiek tiek detaliau apie kiekvieno iš mūsų taktinius sprendimus. Ričardas jaukina du taškus: vieną pasirenka arčiau (~40 m), kitą – tolėliau, tiesiai už piktos parandės (70+ m). Startas artimesnėje tarp permetimų išlaukiant 2-3 minučių intervalus. Per pirmą valandą atsiliepusios 10 kuojų nuteikia visai optimistiškai. Toliau veiksmas rimsta, kibimai retėja. 12:00 laimės ieškoti išeinama į tolimą distanciją, o laikas tarp permetimų taip pat pailgėja iki 5-6 min. Vis dėlto rezultatai nedžiugina, per valandą vos pora nedidelių žuveliokų. Galiausiai paskutiniam šturmui Ričardas grįžta į artimesnę distanciją ir finišuoja vėl su keletu kuojų.

Evaldas jaukina irgi 2 distancijas artima – apie 40 m , tolima apie 65 m. Artimoje pagauna žiobriuką, saują smulkių kuojų, o tolimoje kone visiškas štilis – tik nežinia iš kur atsiradęs priklydėlis karšio provaikaitis (dydžio per pusę delno). Visi bandymai ir eksperimentai šįkart buvo bevaisiai.

Ernestas jaukino irgi dvi distancijas – 40 ir 70 m. Viską gaudė artimoje distancijoje, į tolius net nėjo, kadangi būtent ten gaudantys gretimo sektoriaus kaimynas nesulaukė nė kibimo. Peno kūnui ir sielai davė tos pačios kuojos. Varžybų įtampą papildė dvi ties parandę savo kaprizus pradėjusios demonstruoti žuvys, veikiausiai kiek padoresni karšeliai. Deja, kaip visada, savo aukas (t. y. didžiausias atitrūkstančias žuvis) pasiima dievai. Kaip ten bebūtų, pasiekiamas garbingas finišas su kuojomis.

Tuo tarpu Giedriui papildomą adrenalino dozę parūpino greta sėdintis rudenį vykusių šių varžybų nugalėtojas. Kitaip sakant, dar viena stimulas labiau pasistengti. Patirtis byloja, kad su patyrusiais kolegomis varžytis būna itin sunku. Bet tai neatsiejama tokių varžybų žavesio dalis – juk kaimynas meškerės iš rankos neatima, tereikia imti ir apgaudyti jį. Tuo tikslu pasirinkti du taškai: 45 metrai ties kriauklynu ir tolimos lygumos už 80 m. Dugnas ten lygus kaip asfaltas, o ir užmesti iki ten dar galima labai nestenint. Startas artimoje distancijoje. Netrunka atsiliepti kuojos, jaukas verčiamas didžiausia šėrykla, laikas nuo laiko išpurtant ją apie porą metrų nuo dugno. Išlaukimas – 1,5 minutės. Kibimų daug, tačiau tokie „barkšt“ ir viskas. Viena kita kuoja vis tik keliauja krantan, pora pasitaiko ir gražesnių. Apie 10:30 kibimas rimsta.

Kad visi aplink nepradėtų žiovauti iš nuobodulio, kaimynas iš tolių parvelka karšį. Ženklai aiškūs – laikas tolumon! Kantrybės-ramybės valandėlės ištęsiamos iki 5 minučių. Į tašką, tiesą sakant, pataikyti sunku. Visas klaidas tiesiai šviesiai parodo orientyru tapęs plūduras. Sprendimas galiausiai pasiteisina, nes po gerų 15 minučių pas užsakovą atvyksta karšelis, o su juo ir dar pora smulkių kuojų. Maža to, likus 15 minučių iki varžybų pabaigos, pirmtako pėdomis paseka dar vienas karšelis. Visiška kulminacija buvo pasiekta laikrodžiui skaičiuojant paskutines 5 minutes – buvo dar vienas kibimas, bet… bet rankelė sudrebėjo.

Svėrimai prasidėjo nuo 1-ojo sektoriaus, nuo Ričardo. Kad rezultatas pasiektas neblogas, nuspėti buvo galima iš to, kad Ričardas ilgą laiką lydėjo kitų laimikius sveriančius teisėjus. Kai į svėrimo maišą keliauja labiau simbolinis laimikis, nieko doro negalvodamas puoli rinktis savų daiktų, o kai didesnis – pagauna azartas sekti ir kitų laimikius. Atkulniavus iki 8-tojo Giedriaus sektoriaus, Ričardas vis dar pirmauja. Gera žinia ta, kad po svėrimo Giedrius jaukiai įsitaiso antroje vietoje. Tokiomis nuotaikomis ir tokiomis tokelėmis nusekta iki paskutinio zonos sektoriaus, kurio šeimininkas, išlaikydamas intrigą iki paskutinės minutės, sugebėjo aplenkti ilgai pirmavusį Ričardą ir laimėti zoną.

Antroj zonoj Evaldui ir Ernestui sekėsi sunkiau, nes burtų paukštė juos nubloškė į zonos kraštą, kurio viena pusė viena iš geriausių vietų, o kita – viena iš blogiausių. Kaip bebūtų, tai pirmas mūsų klubo vyrų startas oficialiose varžybose. Su tuo galima juos ir pasveikinti! O dėl rezultatų….. už vieną muštą, 10 nemuštų duoda. Kas ką besakytų, bendri į tolimuosius vandenis bepradedančio žengti klubo galutiniai rezultatai neblogi: Ričardas 5-a vieta (2-as zonoje), 2,002 kg; Giedrius 8-a vieta (3-as zonoje), 1.868 kg; Ernestas 18-a vieta (6-as zonoje), 1.244 kg;  Evaldas 33-a vieta (11 zonoje), 0.202 kg.

Ankstesni mūsų straipsniai apie šias varžybas – Ruošiamės… ir Varžybos Kauno mariose (I dalis). Pradedame nuo treniruočių

https://zvejybosreikmenys.lt

 Iš žvejų – žvejams!