Tikslas šiais metais kaupti patirtį toliau sėkmingai įgyvendinamas. Tam labai puikiai tinkanti alternatyva – Maver lyga, į kurią užsiregistravau gana anksti. Pirmasis etapas – Valiuliai. Kažkur girdėta viena ausim, bet nė neįsivaizdavau, kuriam Lietuvos gale šis telkinys. Pasitikrinau, pasiskaičiau – toloka nuo mano gyvenamo Vilniaus. Neprivažinėsi treniruotis, tad teko ištaikyti dieną ir planuotis viską iš anksto. Kaip visada, gyvenimas pametėja iššūkių… Mano planuotoji laisva diena priverstine tvarka prabėgo visai ne treniruojantis. Nedaug trūko, jog būčiau važiavęs į varžybas tiesiog va bank – be jokio pasiruošimo. O bet tačiau, Joninių išeiginė diena ir kiek pasitaisęs oras leido aplankyti Valiulius ir bent šiek tiek pasitreniruoti.
Ne paslaptis, kad nemažai žvejų apie šį telkinį atsiliepia dviprasmiškai, o dažnu atveju – neigiamai. Pasirenku kiek informacijos, pasikalbam su klubiokais ir pirmyn. Susidėlioju receptūrą iš mūsų rėmėjų zuklesfanai.lt tiekiamų VDE jaukų, žinoma, patamsintų juodais dažais. Taip pat pasiruošiu ir prisirišu pavadėlių su visų giriamais kabliukais smulkmei. Iš vakaro keletas video pamokų youtube platformoje, kaip Anglijos elitas gaudo su pikeriais mažą žuvytę. Mat disciplina, kaip gaudyti vadinamąją „šūšarą“, man yra visiškai nauja – nesu nei pats taip gaudęs, nei matęs, kaip tai daro kiti.
Ankstyvas rytas 04:00, plikoma kava ir visa kita įprastinė rutina – žvejybinės mantos pasikrovimas ir kelionė. O kelias gana tolimas. Dvi valandos kelyje yra pakankamas laikas apmąstymams. Šį kartą kelionė neprailgo, nes važiuota ta kryptimi pirmąjį kartą. Turbūt pažįstamas ir smagus jausmas pirmąsyk sukti kilometrus nevažiuotais keliais ir keliukais.
Atvykstu anksti, kiek po šešių, o ant kranto vos keletas žvejų. Susirandu vietelę, pasistatau pedaną ir platformą, užsitaisau „špagas“, maišau jaukus ir „glostau“ kirmėliukus. Planas buvo startuoti 07:00, bet, kai niekas neveja, nusprendžiu startuoti kiek vėluodamas (7:30). Per tą laiką atvažiuoja desantas žvejų, kaip supratau, rimtai nusiteikusio klubo desantas. Kadangi netilpo vienas šalia kito 5iese už manęs, vienas žmogus sėda prieš mane.
Pirmi metimai pikeriu ir pirmi įspūdžiai – wow koks jautrumas ir koks liaunas įrankis. Neramu, kad neatsargus judesys ir sulaužysiu meškerykotį ar bent jau viršūnėlę. Tačiau viskas vyksta sklandžiai, o juoką keliančios mikro šeryklėlės puikiai skrenda į pasirinktą neįprastai artimą tašką. Pirmi metimai su kabliuku ir pirmieji kibimai, kurie verčia išpūsti akis. Mat įrankio ir sistemos jautrumas kosminis. Alkano piršto dydžio žuvelioko kibimas toks, kad, atrodo, kosminė žuvis kimba. Įspūdžių iki dangaus. Neramu tik, kad absoliučiai nepakertu žuvyčių su taip visų išgirtu kabliuku ir nesuprantu kodėl. Galiausiai po pusvalandžio keičiu kabliuką. Radau tokio pat tipo ir numerio (16), tik kitos firmos ir reikalai pasitaiso. Tiesa, 08:00 startavo kaimynų desantas, todėl mano aktyvi bekonkurencinė pradžia ir kibimai kiek prigeso. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Treniruotė prieš varžybas tikrai pavyko!
Taip ir bėgo laikas nuolat eksperimentuojant, ieškant ir mokantis. Mano treniruotės tikslas nebuvo prigaudyti kuo daugiau žuvų, o susipažinti su telkiniu, išmokti valdyti liauną pikerį ir išmokti smulkmės gaudymo technikos. Atradau, supratau, išmokau, informacijos apmąstymams ir analizei daugiau nei reikia. Na o visos treniruotės vinis – lynukas, vos ne vos perkopęs legalaus ribą. Kibimas, o tuo labiau kova su juo – kažkas iš fantastikos srities. Pasikrovęs įspūdžių, žinių ir informacijos bagažą jaučiausi pakylėtas ir laimingas. Ačiū kolegai Nerijui, kuris atvyko aplankyti, davė patarimų ir padarė keletą kadrų atminčiai.
Grižęs namo, vakarop sužinau, kad aplink mane buvo susėdę rimti sportininkai, gebantys gaudyti ~200 žuvyčių per sesiją. Kaip ir turėčiau sudėt ginklus ir nuleist rankas, bet pažiūrėjau į tai, kaip į rodiklį, kurio turėčiau siekti ir mokintis.
Birželio 28 d. – ilgai lauktas Maver lygos startas ir varžybų diena. Dar prieš septynias ryto būriuojasi ir renkasi visi dalyviai, pašnekesiai, juokeliai ir ore tvyranti sportinė konkurencinė dvasia. Laukiame burtų traukimo ir kalbamės su klubioku Tomu bei vieningai nusprendžiam, kad šiandien bus sunku, bet labai įdomu. Dalyvių gretos didelės, o tarp jų – ne vienas, nepabijosiu to žodžio, iš elitinių žvejų. Jaučiu, kaip kyla jaudulys ir pradeda slėgti mintys, ką reikės daryti, jeigu išsitrauksiu kitą krantą, prie kurio net nebuvau (sektoriai išdėlioti per du telkinio krantus).
Prasideda burtų traukimas. Išmesta moneta nulėmė, kad burtai bus traukiami nuo dalyvių sąrašo apačios. Tai pirmasis dienos netikėtumas man, kadangi registravausi anksti, tikėdamasis turėti didesnius šansus išsitraukti palankesnį sektorių. Mano eilė – traukiu ir… 37-tas kamuoliukas – sektorius priešingame krante nei treniravausi. Nieko nelaukęs, sėdu į automobilį ir važiuoju ieškoti. Atvykęs į sektorių nieko gąsdinančio ar blogo nematau. Pagyros organizatoriams – tikrai puikiai paruoštas telkinys varžyboms. Nuotrauka kolegai Mažvydui – jo šiandien laukia trenerio vaidmuo. Jo komentaras nuteikia optimistiškai – gana žuvinga zona, todėl bent jau kol kas visos kortos mano rankose.
Renkamės įrangą ir ruošiamės. Nežinau kaip kitiems, bet per savo nugyventus metus pastebėjau, kad man gyvenimas nuolat nepašykšti išbandymų. Anų metų mūsų klubo rudens varžybos – neturėjau nei platformos, nei pedano, o išsitraukiau vienintelį sektorių po medžiu. Negana to – ruošdamasis pamečiau ritės dangtelį ir teko pasilikti su vienu kotu ir keisti ritę.
Ne išimtis ir šios varžybos. Surinkinėjant pedaną, nusisuka varžto plastikinis „bumbulas“, kuris turi suspausti pagrindą. Nepasimetam, sukamės iš padėties ir su turimais įrankiais susitvarkome. Susiruošiu viską, prasivalau dar keletą nendrių ir žolių, kad būtų švarus vanduo priešais mane. O čia puikiai savo darbą atliko ir nustebino iš tiesų Tubertini dalgiukas, taip pat iš mūsų rėmėjų – zuklesfanai.lt. Kaip per sviestą pjovė net storiausias nendres. Per tą laiką atvyko Mažvydas, keletas jo komentarų ir patarimų, patikrinti masalai ir jaukas.
Užimu poziciją ant savo žvejybinio sosto ir pradedu dugno skanavimą bei potencialių taškų paieškas. Susirandu du taškus, ties ~11m, o kitas tolimas – ~22m. Viskas paruošta ir išgirstu signalą, leidžiantį pradėti startinį jaukinimą. Kelios šeryklėlės į artimą tašką, o tada užsiimsime rimčiau tolimuoju. Reikia paruošti jį su tikslu pagauti bonusų. Metimas ir vos tik šėrykla pasiekia vandenį matau, kaip mano pagrindinis valas laisvai plevėsuoja ore. Pirma mintis – stiprus vėjas išlenkė kilpą, todėl reikia iš karto skandinti meškerės viršūnėlę. Tačiau keli apsukimai ir suprantu, kad trūko pagrindinis valas. Šiek tiek neramu, kodėl? Kaip? Nepasiduodam panikai, greit susirišu naują sistemą ir vėl metimas su gausiai prikimšta šeryklėle gyvųjų masalų ir kitų priedų… Ir vėl tas pats… Galima keiktis, burnoti, mesti viską lauk.. Bet nusiteikimas svarbiau nei išbandymai. Dedam į šalį tolimojo taško meškerę ir dirbsime tik su pikeriu. Vėliau paaiškės, ar verta gaišti laiką ir bandyti dar kartą.
Signalas 9:00 – varžybų startas. Viską stengiuosi daryti taip, kaip susidėliojau iš surinktos ir gautos informacijos. Laikausi savo pasirinktos strategijos ir gana greitai surenku 5 žuveliokus. Tai puikiai padėjo sumažinti startinį jaudulį. Kabliai pakeisti po treniruotės į kitus – dirba puikiai. Po pirmų keliasdešimt metimų iš karto pastebėjau, kad atsiradus „presingui“ žuvies gerokai mažiau ir ji kimba gerokai rečiau. Nepaisant to, pavyko pasigauti kiek stambesnį karšelį – iš akies 350-450g. Žinant šį telkinį, tai jau nuteikia optimistiškiau. Nepametu tempo ir dirbu toliau. Vis bandau daryti pakeitimus, kad suaktyvinčiau žuvį ar prikviesčiau stambesnių egzempliorių. Pavyksta pagauti kiek stambesnę kuoją, o kiek vėliau dar vieną karšelį. Žinant realijas šio telkinio, ypač varžybų metu, jaučiuosi gana tvirtai savo zonoje. Galiu tik numanyti iš varžovų kalbų aplinkui, kad kol kas esu kažkur priekyje. Tą patvirtino ir Mažvydas, sekasi puikiai, dirbam toliau.
Taigi pirmąsias dvi ar net dvi su puse valandos jaučiu, kad „vedu zoną“. Savo tinklelyje turėjau 3 karšelius ir vieną stambesnę kuojelę bei kažkiek smulkių žuvelių. Viskas vyksta pagal planą, gal ne taip sklandžiai kaip norėčiau, bet gana užtikrintai. Tikslas prisikviesti „bonusą“, kuris leistų atsipūsti ir jaustis dar užtikrinčiau.
O tada galbūt ir buvo padaryta lemtinga klaida. Mat, nuo vidurio varžybų reikalai labai sulėtėjo, tarsi kas rankinį užtraukė. Mažvydo patarimai leido parankioti dar keletą smulkių žuveliokų, bet tik tiek. Kaimynas per kelis sektorius nuo manęs pradėjo štampuoti karšelius ir, panašu, pasikūrė nevaikiškai. Gavęs informacijos, nusprendžiau eiti va bank ir paaukojau gerą valandą ieškodamas ir laukdamas didelės žuvies. Deja, tai nedavė jokių vaisių ir net nebuvo indikacijos, kad ta žuvis taške yra. Nuotaika kiek apsunko ir jaučiau, kaip savo zonoje laipteliais ridenuosi žemyn „subininių“ link. Maža to, antroje pusėje varžybų „eidamas aplankyt nykštukų“ užkliuvau už metalinio sektoriaus kuoliuko ir praplėšiau bridkelnes (žinau, žioplas pats).
Galiausiai varžybų signalo pabaiga. Išsitraukiu sietą paruošti svėrimui ir vaizdelis liūdnas. Atrodo, tikrai nemažai mažyčių žuveliokų pavyko pagauti, bet vizualiai – labai skurdus vaizdas. Svėrimas parodė lygiai – 2kg…
Zonoje lieku 6-tas, o bendroje lentelėje užimu 28-tą vietą. Maver čempionu netapsiu, bet tokio tikslo ir neturiu. Nepamanykit klaidingai – nugalėti ar užimti prizinę vietą tikrai norėčiau ir būtų smagu, bet esu realistas. Špaguotis tarp tokių sportininkų, kai pats esi „pienius“ dar šioje srityje, tikrai nelengva. Viską įvertinus, aš savimi bei pasiektu rezultatu esu patenkintas. Pavyko prisijaukinti ir pramokti naują feeder’io discipliną. Pavyko susidaryti strategiją, jos laikytis ir tai davė neblogų rezultatų. Kaip pirmam kartui – man tai davė tikrai didelį ūpą ateičiai. Daugelis burnoja ir keiksnoja Valiulių telkinį, o man patiko ir patiko labai. Telkinys, mano supratimu, labai tinkamas tokiam sportui ir padeda augti žvejo meistriškumui. Yra įvairios žuvies ir tikrai gražių ir rimtų egzempliorių. Buvo JĖGA!
Ačiū organizatoriams, didžiausi sveikinimai nugalėtojams ir prizininkams. Ačiū mūsų rėmėjams. Aš čia tikrai dar sugrįšiu. Ačiū Mažvydui ir visam klubui už pagalbą ir palaikymą. Mano kelionė tik prasideda! Likite ant mūsų klubo kabliuko!
