Pagaliau ledas sustorėjo tiek, kad ramiai galima įsirengti kilnojamąjį ofisą. Penktadienio vakarą su kaimynu susikrauname į roges visą turtą ir pirmyn. Ant ledo jau randame visą kolūkį – ir su pirmininku, ir su brigadininkais. Įsitaisome, tradiciškai, pakraštyje. Palapinėj pasiklojame grindis, įsijungiame šildytuvą. Kaip nebūtų keista, bet ant ledo žvejojam šilčiau nei rudenį nuo kranto. Aišku, tradiciškai ant šildytuvo kepame picą.
Žuvys atsiliepė greit. Kalibras ne pernykštis, kai visi netoli kilogramo, bet veiksmo buvo užtektinai. Sumetę kiekvienas po 2 meškerytes, laikas nuo laiko patenkame į galvosūkius, kai koks nors reaktyvinis puskaršis surenka kitų meškerių valus. Bet vis pakalbant prancūziškai išsipainioja. Gal ir praktiškiau būtų žvejoti beinercine ritele, bet žuvies traukimas rankomis iš 10 metrų gylio visus vargus atperka. Jauti kiekvieną žuvies judesėlį… Na ir geriau sureguliuoto stabdžio už „per pirščiukus“ tikrai nebūna. Galiausiai pažiūrėti, kaip mes įsikūrę, iš ekečių pasiprašė 35 žuveliokai. Vienas buvo tinkamas klubo konkursui, „įskaitinis.“, o kiti tokie po 300 gr. Smagu, kad šalia įsikūręs klubo kolega Aurelijus mus, senius, apgaudė ir gan rimtai. Pas jį 5 įskaitiniai. Laikas sprogo kaip akimirka.
Taktika it profilaktika. Taktika: meškerytė, plūdė, kabliukas ir švinelio gabaliukas. Ant kabliuko 3-4 musės lervos. Profilaktika: profilaktiškai jaukinta daugmaž kas pusę valandos. Į šėryklą – mažyčiai trūkliai, jaukas, karpyta muslervė ir vėl jaukas. Toks „bigmakas“ karšiams. Jaukas šįkart šaldytas nuo praeito karto – VDE TURBO Black Super crack bream ir sauja Bream Classic. Naktimis dar rodo minusinę temperatūrą, tai kažin, ar nebus dar vienos ledynmečio užbaigtuvės?
