Banditai jau kiek daugiau nei dvejus metus buvo atsidūrę mano akiratyje. Dar ir dabar prisimenu tą dieną, kai pusbrolis Augustas, įstojęs į šį klubą, parašė man – „Įstojau į klubą Bream Bandits“. Tuo metu tai buvo dar naujas ir niekam nežinomas projektas, bet pagal tai, ką išgirdau iš pusbrolio lūpų, atrodė, kad šį klubą turėtų lydėti sėkmė. Iš pažiūros tai tokie patys žvejai, kaip ir visi kiti. Skirtumas tik tas, kad juos jungia bendra idėja sukurti ne tik klubą, bet ir visą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi savas. Augustas papasakojo, kad tuometiniai klubo nariai buvo ne tik žvejai sportininkai, bet ir draugiški, mėgstantys pajuokauti bei nebijantys pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi žmonės. Jau tada buvau kviečiamas prisijungti prie šios bendruomenės, bet tuometės aplinkybės, deja, nebūtų leidusios įsitraukti į šio klubo veiklą tiek, kiek norėčiau.
Ir štai, nepraėjus nė trejiems metams, sulaukiu pasiūlymo, kurio nebegaliu atsisakyti. Tai kvietimas sudalyvauti Bream Bandits organizuojamame 1X1 turnyre. Nedvejodamas sutinku ir nekantriai laukiu šių varžybų pradžios. O toliau viskas labai paprastai – susirinko 16 save išbandyti norinčių žvejų, suskirstytų į 8 poras. Man teko garbė išbandyti jėgas su klubo prezidentu – Giedriumi. Pirma mintis – laukia iššūkis, nes praeito sezono turnyre jis pasiekė finalinį etapą. Turėdamas tai galvoje, pradėjau laukti galimų žvejybos lokacijų paskelbimo. Tikėjausi, kad vietos bus numatytos iš anksto, tačiau situacija maloniai nustebino, nes, kaip ir pridera tikrai bendruomenei, sprendimai priimti balsų daugumos principu. Galutinis sprendimas – varžybos vyks vienoje iš šių lokacijų: Darsūniškis, Anglininkai arba Kapitoniškės. Sužinojus lokacijas – metas ruoštis.
Iki iššūkio dienos turėjau planą bent po kartą aplankyti visas šias žūklavietes, tačiau, kaip sakoma, „atsitiko gyvenimas“. Situacija susiklostė taip, kad pavyko vienąkart aplankyti Darsūniškį bei du kartus Kapitoniškes. Žvejybos rezultatai suteikė vilčių, nes kiekvienąkart pavyko atrasti kažką tokio, kas veikia šio sezono metu – pradedant nuo kabliukų tipų ar dydžių ir baigiant masalų padavimo bei jaukinimo principais. Kai po pirmojo pasiruošimo su Giedriumi sutarėme varžybų datą, mintyse pradėjau dėliotis būsimą varžybų taktiką. Dvikovos išvakarėse išsukti burtai nulėmė mudviem susikauti Kapitoniškėse. Žinodami, kiek pastaruoju laiku yra žvejojančių mariose, sutarėme su Giedriumi ant kranto susitikti 04:00. Pamenu, kaip išvakarėse namuose pasklido ruošiamo VDE jauko aromatas, galvoje sumaišęs visas mintis, kaip, ką ir kodėl rytoj reikės daryti. O kur dar baimė kažko nepamiršti… Su tokia zvimbiančia nuo įvairiausių minčių galva nuėjau ilsėtis – „ilsėtis“ čia tinkamiausias žodis, nes miego beveik ir nebuvo.
Suskamba žadintuvas. Pakylu iš lovos ir kraunuosi skrupulingai paskutinius daiktus, stengdamasis kažko nepamiršti. Pajudu iš namų į sutartą vietą ir pusiaukelėje sulaukiu Giedriaus skambučio – Kapitoniškėse vietų nėra, žvejai kaip ugnies saugotojai sukūrę laužus jau nuo vakaro ir užėmę visas laisvas vietas – laukia, kol prašvis. Gerai, kad Giedrius atvyko kiek anksčiau į vietą. Greitomis apsitarę, priėmėme sprendimą, kad aš keliauju apžiūrėti Darsūniškio, o Giedrius važiuoja į Anglininkus. Privažiavęs Darsūniškį netrunku įsitikinti, kad situacija ne ką geresnė nei Kapitoniškėse – vietos ir čia nėra. Laimei, Giedriui pavyko rasti laisvą kampelį Anglininkuose, o tai reiškia, kad varžybos vyks ten, kur dar nesyk nesu žvejojęs… Dėl šios priežasties minčių avilys galvoje tik dar labiau pradėjo dūgzti. Kito kelio tiesiog nebėra… Atvykstu į vietą, kur mane pasitinka Giedrius. Kol ruošiamės ir nešamės daiktus, Giedrius daug papasakoja apie banditus, šio klubo vidinę virtuvę ir nūdienos realijas. Dar kartą įsitikinu, jog tai nėra vien tik sausas klubas – tai kur kas daugiau, tai bendraminčių bendruomenė, kuriai nesvetimas humoro jausmas. Pasiruošimas baigtas. Sutariam startuoti 06:30.
Startuojam. Pirminis mano planas buvo pasirinkti dvi distancijas. Pradėjau nuo tolimosios. Startuodamas jaukinau gana apdairiai ir ribojau gyvųjų masalų kiekį. Po visų paruošiamųjų darbų būtų kaip ir pats metas pradėti gaudyti žuvį. Prisipažinsiu, tokio optimistinio scenarijaus tikėjausi. Deja, teko nusivilti, nes marių mums paruoštas planas buvo visai kitoks. Jokios gyvybės pasirinktame taške, regis, išbandyti visi įmanomi variantai, pakeisti kabliukai, pavadėlių storiai, visaip varijuota gyvaisiais masalais – niekas nepadėjo. Po kiek daugiau nei valandos nusprendžiu keisti tašką ir pereiti į artimesnę distanciją. Po startinio pajaukinimo ir kelių permetimų galiausiai suvirpa meškerės viršūnėlė, o su ja – ir mano širdis. Pirmas kibimas – pakertu, tačiau po kelių suspurdėjimų žuvis atsipurto. Galvoje susipina eilinė minčių raizgalynė, ką ir kaip reikėjo daryti kitaip. Stengiuosi nuvyti visas šias mintis į šoną ir tiesiog darbuotis toliau. Pasirodo, žuvies dar teko palaukti, nes kibimų nesulaukiau dar geros pusantros valandos. Su Giedriumi pradėjome net juokauti, ar neteks po varžybų mesti monetos nugalėtojui išsiaiškinti. Tokius mūsų juokelius nutraukia ilgai lauktas viršūnės suvirpėjimas. Pakertu ir jaučiu, kad kitame gale pirmoji varžybų žuvis, kuri sėkmingai pasiekia krantą ir keliauja į sietą. „Monetos nebereiks!“ – sąmojingai pratęsiam juokelius su Giedriumi. Vidų apima džiaugsmas, kad pavyko iškrapštyti pirmąją varžybų žuvį. Tas jausmas truko neilgai, nes varžovas rimtas ir netrukus taip pat ištraukia pirmąją savo žuvį. Kitaip sakant, ponios ir ponai, nuo dabar tikrosios varžybos tik prasideda. Panašu, kad ir žuvis kuriam laikui suaktyvėjo. Per tą laiką pakaitomis spėjome ištraukti po kelias žuvis. Rezultatai iš esmės apylygiai, todėl ištrauktas dar vienas karšiukas pasveria galutines svarstykles mano naudai. Likus pusvalandžiui, žinau, kad pirmauju, todėl pasirenku eiti va bank ir paduoti labai didelį gyvų masalų kiekį. Likus 5 minutėms įsitikinu, kad ši taktika pasiteisino, nes po kibimo aname gale pajaučiu rimčiausią šios dienos priešininką. Po greitos kovos žuvis keliauja į sietą, o vidų maloniai užlieja džiaugsmas – pavyko! Reziumė – šios sunkios ir ne itin rezultatyvios varžybos šįsyk privertė daug galvoti, ieškoti taktinių sprendimų, imtis naujų bandymų ir eksperimentų, kad tądien būtų pergudrauta bent viena kita žuvis. Kitaip sakant, sukaupta naudinga patirtis, o tai turbūt yra svarbiausia. Puikios varžybos, puikiai praleistas laikas ir puikus varžovas Giedrius – ačiū jam!
