Ilgą laiką buvau dingęs iš akiračio – nebuvo dorai laiko nei pažvejoti, nei straipsnių rašyti. Na bet o tačiau – sugrįžimas po ilgesnės pertraukos pavyko su trenksmu! Turbūt ir jums pabodo panašaus sukirpimo tekstai apie karšių žūklę – pribrendo reikalas pakalbėti apie kitokius reikalus.
Kalba šiandien apie karosus. Kiekvienais metais, pavasarį, bandau bent kelis kartus išlėkti į šių Kauno marių chuliganų medžioklę. Kaip tyčia, pasitaikė laisva diena, todėl nieko negalvodamas nusipirkau marcipaninio jauko, visokiausių kvapų boiliukų ir pirmyn.
Kauno marios šįkart pasitiko mane pilnomis pakrantėmis žvejų. Tai nėra didesnė problema, jei automobilio bagažinėje turi pedaną. Bėda tik ta, kai tenka jį statyti ant dumblėto dugno. Na bet ko tik nepadarysi dėl tų karosų ir įspūdingų kovų su jais.
Po greito pasiruošimo, pririšau prie pagrindinio valo sistemą. Pastaroji – klasikinė metodo sistema, todėl kažkokių didelių burtų čia neprigalvosi. Ant kablio 8-10 mm boiliukas ir švyst į marių tolius. Skonius ir aromatus išbandžiau pačius įvairiausius, bet karosams šįkart labiausiai patiko česnakas. Gaila, kad nėra intensyvaus kibimo. Gal dar vanduo šaltokas ir reikia vieną kitą savaitėlę luktelėti. Na bet kuriuo atveju vieną kitą žuvelioką pavyko sumedžioti, pozityvių emocijų – taip pat. Visi faktiniai ir daiktiniai įrodymai, kaip visada, nuotraukų galerijoje.
Iki kito karto!
