Pavasaris po truputį įsibėgėja, o savaitgaliais išvažiuoti į žvejybą dažnu atveju sutrukdo šeimos planai. Sprendimo būdas? Paprašai darbe atostogų dienos vidury savaitės ir važiuoji žvejoti. Elementaru, trivialu ir paprasta. Gerai ir tai, kad atsiranda bičiulių, kurių darbo grafikas taip pat leidžia nuvykti prie vandens vidury savaitės. Tad, jei trumpai ir drūtai, trise susiplanuojame žvejybą senose gerose Kauno maružėse ir, nusnaudę kelias valandas, pasukame didžiojo vandens link. Iš pernykštės patirties žinau, kad nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad darbo dieną bus didelis laisvų žūklaviečių pasirinkimas. Dėl šios priežasties nusprendėme jau prieš 05:00 būti ant kranto.
Kad ir ankstyvas metas, bet ant kranto jau tikrai nesame vieni. Laimei, dar yra kelios vietos laisvos. Ramiai neskubėdami susinešame daiktus ir statome įrangą. Kupini didelio entuziazmo startuojame prieš 07:00. Deja, šis pirminis geros energijos užtaisas netrunka išblėsti, nes per 1,5h nematome nė vieno normalaus kibimo, tik kelis atsargius „barkšt“. Sumąstau užmesti Deeperį ir patikrinti, ar žvejojamame ruože yra kokios gyvybės apskritai. Echoloto rodmenys nemaloniai nustebina – marios it šulinys, žuvies – plikas ir apskritas 0.
Taip lengvai nepasiduodame ir pasitelkiame visus turimus kantrybės išteklius – laukiame toliau. Kantrybė, kaip sakoma, dorybė, kurią vainikuoja labai smagus kibimas, kurio kaltininkas, kiek virš kilogramo siekiantis karšis, po geros akimirkos atsiduria ant kranto. Tiesa, reikia pabrėžti, kad kibimo sulaukta tik sumažinus kabliuko dydį iki 16nr. Po gero pusvalandžio – dar vienas kibimas, bet šįsyk itin mažas kabliukas, regis, tapo žuvies atitrūkimo priežastimi. Ech, labai gaila, bet svarbiausia, kad yra judesys. Taip pamažu prabėgo žvejybos laikas, per kurį sulaukiau dar trijų gražių kibimų. Du iš jų pavyko realizuoti. Taip pat pagavau ir keletą mažesnių žuveliokų. Ilgomis nosimis neliko ir kolegos. Smagu, kad bent kažką solidesnio pagauti pavyko visiems.
Baigdamas akcentuosiu, kad geriausiai dirbo a1 16nr kabliukas, pririštas prie 0,1mm storio ir 1m ilgio pavadėlio. Tiesa, šįkart išbandžiau ir japoniškus Hyper keiryu kabliukus, kurie tikrai gerai kerta žuvį, tik, kaip jau buvo minėta, tądien žuviai įtiko mažesni kabliukai. Iš masalų man ir mano kolegoms geriausiai pasiteisino keli uodo trūkliukai ir geltona musės lerva.
Tad šį kartą tiek ir iki kitų susitikimų prie vandens! Likite ant mūsų klubo kabliuko!
Tradiciškai dėkojame savo rėmėjams:
