Į Kauno marių aikštelę po ilgesnės pertraukos

Atėjo savaitgalis – sekmadienis. O ką sekmadienį galima veikti? O važiuoti žvejoti! Ir taip ilgą laiką buvau palikęs žvejybos aikštelę, tad buvo smagu vėl sugrįžti. Tai kaip ir minėjau, sekmadienis ir Kauno marios (Palemonas). Pakilau ryte, anksti nesikėliau. Atsigėriau kavos ir į mašiną. Nuvykau į vieta apie 09:00. Labiausiai baugino stiprus vėjas. Buvo neramu, kad įsidienojus jis tik stiprės. Na bet ar mane tai išgąsdins? Žinoma – ne. Susitempiau visą mantą ir įsikūriau. Dugną ir atstumą žinojau nuo seno, tai stebuklo ten nesugalvosi.

Pasijaukinam tašką ir rišam pavadėlį (70 cm, 0,10 mm). Ant kabliuko 5 trūklio lervos ir musės lerva. Sakytume – marių klasika. Deja, ta klasika man ėmė ir pasakė – nebejuokauk. Galvok iš naujo! Tada aš pridėjau dar vieną raudoną musės lervą ir reikalai pajudėjo kaip iš patrankos. Pradėjau reguliariai parkuoti karšelius į savo graibštą, tik gaila, kad stiprėjantis vėjas vis sunkino ir sunkino žvejybos sąlygas. Laimei, jis iki galo visko nesugadino ir pavyko sugauti bonusiuką. Tikrai galima pažvejoti ir per stiprų vėją, tik ar malonu, čia jau jums spręsti patiems 🙂

Iki kitų kartų!