Du kaimynu ant ledo

Iš vakaro pasiskambinau kaimynui Giedriui, norėdamas pasiteirauti, kokie jo planai. Jis man iškart, – „Ką siūlai?“ Gal laikas atidaryti poledinės žūklės sezoną? Aš pasiūliau jam palėkti iki Jiezno ežero. Ten, kiek byloja ankstesnė patirtis, neblogai kibdavo balta žuvis. Žinoma, ne tas kalibras, kokį esame įpratę gaudyti Kauno mariose, bet vis tiek smagu. Be to, man aktualiau, kad ten pakimba karšiokai ~300gr. Tokių yra tekę pagauti prieš daugiau nei penketą metų, tad gal per tą laiką jie bus spėję ūgtelėti. Nuvažiavę prie vandens išvystame žvejus. Pirmas ženklas neblogas, jei kažkas be mūsų susiruošė į šias vietas. Šokam iš mašinų, apsirengiame, čiumpam už dėžių ir pirmyn ant ledo gręžti ekečių. Pirmi bandymai – nė bakst. Apsižiūrim aplinkui, ar kas nors ką nors pagauna. Kiek akys mato, lyg niekas nieko. Nusprendžiame gręžioti eketes pakaitomis iki pat kito kranto – rezultatas tas pats, visiškai jokio judesio. Na ką, paskutinė viltis priekrantės švendrynai. Jei ir ten bus tuščia, teks lėkti ant Kauno marių. Ir? Ir nieko – tas pats totalus šulinys. Po tokio antausio greitomis susirenkame mantą ir lekiam kitur, nes laiko neturime daug. Pakeliui topteli greita mintis, pasuku Giedriui ir pasiūlau prasukti pro praktiškai pakeliui esantį ežerą. Taip ekspromtu atsiduriame ant Kalvių ežero. Jeigu ledas bus saugus, bent jau smulkmės tikrai turėtume pagauti. Deja, tikrovė pasirodo kiek niūresnė, užlipus justi, kad ledas nėra saugus, todėl nėra jokių galimybių nueiti iki žinomų gilesnių vietų. Lieka planas B vėl bandyti ieškoti laimės arčiau švendrų. Prisipažinsiu, kad iš manęs nekoks ešerių gaudytojas, bet vos išgręžęs porą ekečių ir nuleidęs avižą akimirksniu pakertu žuvį, „sėdi!“. Netrunku iš po ledo išvilkti keturis neblogus ešerius. Nuotaika akimirksniu pasitaiso. Tuo tarpu Giedrius sėdi tuščias. Pasiūlau jam pabandyti maniškes eketes. Ir ką jūs manot? Atėjęs pirmu nuleidimu pakerta grąžų ešerį, kuris iš pažiūros galėtų būti netoli 400gr. Ta proga keletas pasvarstymų, kad galėjome iškart ryte čia važiuoti, gal būtume daugiau pagavę nei dabar nuo pietų. Kaip ten bebūtų, nors gaudyta buvo vos 3 geros valandos, tačiau smagių pojūčių ir emocijų pakako. Man pačiam itin smagu tai, kad tikslingai gaudėme ešerius. Šia žuvimi domiuosi retai, kadangi mano alfa ir omega žuvis yra karšis. Tad, kad ir kiek neįprastas man, bet poledinės žūklės atidarymas pavyko. Ankstesniais metais paprastai pradėdavome žvejoti Kauno mariose, tačiau kai nėra saugaus ledo, tenka gaudyti ten, kur leidžia aplinkybės. Esu labai dėkingas „UAB Žvejuva“ ir jos veidui Darius Šopaga už puikius masalus. Taipogi ačiū ir mūsų klubo Pikerio LT rėmėjui PerlasGo. Tai puiki programėlė, kuria labai patogu ir paprasta įsigyti žvejo mėgėjo bilietą ir ne tik. Su ja taip pat galite nesunkiai apmokėt įvairias savo sąskaitas. #PikerisLT #Žvejuva#PerlasGO# ŽvejoSvajonė# onhook#Flagman #ŽvejoLaimikis