Bombiniai karšiai paskutinėmis sausio dienomis

Vasaris jau beldžiasi į duris, o toks jausmas, kad balandžio mėnuo nelaukęs savo eilės prasidėjo. Ką gi mums, žvejai, nuo to tik geriau, džiugu akiai ir širdžiai. Eilinė popietinė žvejyba su bičiuliu Kazimieru. Nusprendėme patikrinti ramias ir nepresinguojamas vietas. Startas – 13:30. Po pirmos geros valandos ant kabliuko netikėtai užkibo kuojelė. Tai kur kas geresnis ženklas nei pūgžlys. Kaip ir privalėjo būti, po kuojelės iškart pasirodė karšis, kuris, deja, atitrūko beveik virš paties jaukinamo taško. Galvą akimirksniu užslėgė sunkios mintys, kurias greitai išnyko kaip dūmas neblaškomas vėjo vos dar kartą užmečiau šėryklą į tašką. Patikėsite ar ne, bet krantan pasiprašė 3 kg tėtukas karšis. Taip pamažu veiksmas įsibėgėjo. Suprantama, buvo ir nerealizuotų ir nepakirstų kibimų.  Manimi pasekė ir mano bičiulis, plačia šypsena priparkavęs keletą gražuolių į krantą. Nors tos pusketvirtos valandos pralėkė akimirksniu, ši žūklė ilgam įstrigs į atmintį. Pagavome po keturis karšius. Lyg to būtų maža, fotosesijos metu užkibo dar vienas plačiašonis. Šiandien geriausiai veikė trūklių ir musės lervų derinys. Pavadėlis – 1 m, kabliukas – 12 nr. Šia džiugia nata pasitinkame vasarį, o koks jis bus, įsitikinsime, manau, visai greitai. Iki kitų susitikimų prie vandens!