Birštonėjant…

      Šį kartą kaip niekada buvo sunku apsispręsti, kur važiuoti, – ar į Birštoną, ar į Kauno marias. Dar tik išjudėdamas iš Vilniaus brūkštelėjau Nerijui ir galiausiai nusprendžiau – lai būna Birštonas. Kaip klubietis Giedrius rašė, – „mes lengvų kelių neieškom“ 🙂 Su Birštono karšiais yra likusių sąskaitų dar nuo praėjusių metų, kai pirmąkart nuvykom ten su Evaldu ir likom tušti (neskaitant Evaldo karoso). Būkim biedni ir teisingi, tikrai ne jų mes važiavom į Birštoną 🙂 Bet grįžkime prie šio penktadienio žūklės. Vietą pasiekiau apie 15:00, tačiau, neradęs prie Eglės sanatorijos vietos automobiliui pasistatyti, nulėkiau prie estrados. Atvykęs pamačiau palapines besistatantį būrį žmonių ir, radęs vietą, įsitaisiau šalia. Paaiškėjo, kad vyrai ruošėsi varžyboms šeštadienio rytui. Žvejyba nebuvo lengva, nes keitėsi oras – krito slėgis, atšalo ir dar artėjo lietus. Pasiteisinimai surašyti, o kaip sekėsi – žiūrim toliau 🙂 Atstumas 42 metrai, klipsuojuosi palei parandę ir pirmos šėriminės šėryklos skrieja į vandenį. Šerdamas gausiai patraiškau trūklių ir pakarpau muslervių. Po 7 šėryklų pradedu žvejybą. Kas keista, darbinio šėryklos svorio pakako 70 gr. Po valandėlės pasirodo pirma pora karšiukų, protarpiais smulkmės atakos, tada po valandėlės dar pora karšinių kibimų ir galiausiai ramuma. Gaudžiau su 0,12 diametro, 1,5 metro ilgio pavadėliu ir 12 numerio kabliuku. Žvejybos metu išbandžiau viską: keičiau, ploniniau, ilginau, trumpinau, bet efekto nebuvo. Taip pat keičiau ir šėryklas – plastikines į metalines, atviro tipo į uždaro, bet stebuklingo poveikio nebuvo. Summa summarum, – sąskaitos nesuvestos. Pavyko išprašyti keletą karšiukų, bet, kaip mes dzūkai sakom „leščių“ – ne. Galiausiai teko viską super greitai susirinkti ir bėgte neštis, kad nepatekčiau į vasarišką audrą. Tai tiek šiam kartui, pasimatysime prie Kauno marių 😉

Ričardas Tenenė