Jau tampa gražia mano tradicija kovo 11-osios išvakarėse išsiruošti paskutiniam pavakarojimui ant Kauno marių ledo. Lyg tyčia socialinių tinklų platumose sužybsi priminimas, kad lygiai prieš penkerius metus buvusi stebuklų naktis, kai kuojos buvo didesnės už karšius ir pačios kone ropštėsi iš ekečių. Tąsyk pagavau savo rekordinę kuoją, kurios svorio iki šiol nepavyko pagerinti – 1,04 kg. Maža to, jai kompaniją tada palaikė vienas 900 gr. ir dar keletas 600-700 gr. egzempliorių. Ledas vis dar storas ir saugus, bet kylanti temperatūra ir vis ilgiau šviečianti saulė po truputį verčia manyti kitaip.
Tiesą pasakius, šiais metais nebuvo taip lengva prisivilioti karšių. Kaip visada, laukė įprastinė nežinia ir loterija – ta pati vieta, ta pati taktika, o ar rezultatai tokie patys? Reikėtų pastebėti, kad ankstesniais sezonais nebūdavo tokių temperatūros, slėgio ir srovės pokyčių (o tai neprisideda prie geresnio žvejybinio gyvenimo ir lūkesčių). Tiesa, dėl nuolat kintančios srovės kalta ne gamta, o rinkos ekonomika. Atpigus elektrai, vandenį kaupia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, pabrangus – atsidaro Kauno HE šliuzai. Praktika ir patirtis byloja, kad geriausiai žuvis kimba, kai srovė teka HE link. Problema ta, kad palanki srovė dažniausiai būna tik darbo dienomis, kai dauguma mirtingųjų negali sau leisti žvejybos. Bet, kaip sakoma, užteks skųstis – nebandysi, nežinosi.
Sulaukiu kolegos net iš Jonavos, kuriam prieš akis pirmoji gyvenime žvejybinė naktis palapinėje ant ledo. Man pačiam kiek neramu dėl būsimų reikalų – juk nesinori pakviesti svečią be reikalo ir išleisti tuščiomis. Laimei šįkart Kauno marios svečią priėmė pagal etiketą – nepašykštėjo dosnių vaišių ir šou programos. Oras pasakiškas – jokio vėjo ir lengvas pliusas. Vienas juokas tokiomis sąlygomis pasistatyti palapinę – svarbiausia jokio rankų šalimo.
Na o dabar apie pačios žūklės rezultatus. Karšėkai, nors ir ne ištisai, bet kibo. Kad ir didžiųjų nesulaukėme, bet veiksmo buvo per akis. Didžiausia žuvis – gal apie 1 kg., o dauguma – vadinamieji sportininkai (500-700 gr.). Iš viso pasilabinti iš eketės išlindo 24 karšiokai. Jaukinom tarkuotomis muslervėmis su „jokeriu“, viską užkamšant juodu neutraliu jauku. Ant kabliuko geriausiai jautėsi trys musės lervos, o trūklys buvo praktiškai ignoruojamas.
Baigėsi sezonas – tegyvuoja naujas sezonas! Upės jau vaduojasi iš ledų, manau, po trumpų atostogų jau bus galima šturmuot atvirą vandenį. Pagyvensim – pamatysim!
Iki kitų susitikimų!
