Kartą grupė „Ekspresas“ dainavo „Aš negėriau 7 savaites“. Mano atveju šią lakią mintį būtų galima perfrazuoti į „Aš nežvejojau 7 savaites!“ Net 7! Man, kaip sergančiam šia baisia liga, 7 savaitės be žvejybos yra labai didelis laiko tarpas … O priežastis labai paprasta – sulaukėme šeimos pagausėjimo, todėl paskutinėmis savaitėmis važiuoti 70-100 km nuo namų nedrįsau, o jau atnešus gandrui turto, taip pat prireikė laiko prisitaikyti prie naujo gyvenimo ir rutinos.
Bet pagaliau atėjo diena, kai pavyko išlėkti pažvejoti. Šįkart didžiausias buvo klausimas, kur važiuoti, nes informacijos turėjau visokios, kad jau kimba ir mažesniuose gyliuose. Tiesa, buvau taip pat patikintas, kad žuvis dar laikosi ir gylyje. Visą savaitę galvojau ir strategavau, kol galiausiai parašiau vienam kolegai ir kartu nusprendėme, kad važiuosime kažkur prie Kruonio.
Vieta man nauja, čia dar nebuvęs, bet esu apie ją girdėjas ir matęs ne vieną video, kaip čia gaudo ir pagauna.
Atvykstame į vietą maždaug prieš šešias ryto ir prasideda standartinės procedūros – įrangos nešimas ir rinkimas, gyvųjų masalų tvarkymas, jaukų galutiniai prasukimai ir dugno skenavimas. Susiradau kažkokį perspektyvesnį dugno plotelį ties 48 m. ir pradėjau pradinį jaukinimą.
Nusprendžiau nuo pradžių pasikarpyti musės lervų ir paduoti jų kelias šėryklas, o kitas – tik su jauku arba įdedant žiupsnelį skandintų muslervių. Pirmoji valanda buvo gana tradicinė – be kibimo, nors kolega jau buvo pagavęs kelis karšelius. Tuomet nusprendžiu pasikeisti kabliuką į šiek tiek plonesnį. Po šios rokiruotės žuvis po truputį pradeda kabaliotis.
Bėgo žvejybos valandos, žuvis pamažu kibo. Per valandą pavykdavo ištraukti po 1-2 karšelius. Nebuvo tokio superinio kibimo kaip iš patrankos – galbūt dėl to, kad pasirinkome vietą, kur gylis siekia 8 m. Spėtina, kad tokiu metu toks gylis kiek per didelis, nes žuvis laikosi jau seklesnėse vietose. Kaip ten bebūtų, judesio buvo, nuobodžiauti per daug nebuvo laiko.
Taip lėkė ir pralėkė 7 žvejybos valandos. Savose žvejybose man penkių valandų dažniausiai būna per mažai, o vat 7 valandos yra aukso viduriukas. Man asmeniškai jau būna kirminas numalšintas, nebent nematei nei vieno kibimo. Koks rezultatas – tikriausiai kyla klausimas? Atsakymas būtų paprastas – tenkinantis. Žuvytė kibo, nors ir nebaisiai dažnai, su ilgom pauzėmis, bet kaip antram sezono startui viskas gerai, namo važiavau laimingas.
Na ir pabaigai paminėsiu, kad buvo išbandytas jau pakankamai vasarinis jauko receptas, šviesus saldus ir pagardintas aroma. Pavadėliai geriausiai dirbo vieno metro, 0,12mm storio, su 12 numerio kabliukais Chinta bei A1.
Iki kitų kartų prie vandens!
