Taip jau susiklostė, kad šiemet turėjome nelauktai piktą žiemą, sukausčiusią visus vandenis nejuokingu ledu. O planas buvo visai ne toks… Būta vilties, kad šiųmetė žiema bus kaip pernykštė, o mano laisvas laikas po naujųjų bus maksimaliai išnaudotas žvejyboms. O bet tačiau… Mes planuojam, o kažkas juokias… Kadangi nesu didelis poledinės žūklės gerbėjas, teko „užmigti“ namuosna kaip toms žuvims po ledu.
Vos tik atėjo kalendorinis pavasaris ir saulė pradėjo skaisčiau šviesti, kaipmat nubudo ir vidinis žvejybos kirminas. Tik pasirodė nuotraukų ir vaizdo medžiagos, kad Neris vaduojasi iš ledo gniaužtų, galvoje iškart pradėjo kurptis planas chuliganas. Reikalas tas, kad prieš dvejus metus – 2024-ųjų kovo 2 dieną – rezultatyvi žvejyba Neryje atvedė mane į Banditus – klubu, tapusiu žvejybiniais mano namais. Tad kaip ir laikas būtų sugrįžti prie ištakų?
Antrosios kovo savaitės vidurys. Aš vis dar turiu apsčiai laisvo laiko. Šeimyna kas sau – darbas, mokykla, darželis. O aš tuo tarpu pasileidžiu Neries link į savo seniai lankytų vietų patikrą. Galbūt jau galima užmesti meškerę? Vos tik pasiekiu pažįstamą Neries vingį – iškart šypsena iki ausų. Pirmas vaizdas nuteikia optimistiškai – realiai jau galima gaudyti nuo užneštų ledo lyčių, upė gana švari ir skaidrėjanti. Taigi…
Kovo 16 dienos rytas, vaiką palydžiu į darželį. Paruošiamieji darbai padaryti iš vakaro. Grįžęs susižiūriu viską ir neskubėdamas išjudu, nes šiuo metu vis dar problema gauti gyvųjų masalų. Parduotuvė atsidaro tik 9:00. Atvykęs persimetu su pardavėju pora žodžių apie naujausias realijas. Gauta informacija nuteikia pozityviai, bet… netikėta problema. Nėra trūklių… Skambinu į kitą vietą, bet atsakymas toks pats. Laimei, trečioje vietoje randu daug ir gana kokybiškų trūklių, todėl pagaliau galima pajudėti į žvejybą. Tiesa, pakeliui dar nusprendžiu stabtelėti kukurūzų, nes yra žinių, kad jau suaktyvėjo šapalai.
Atvažiuoju į vietą kiek po dešimtos. Užsimetu visą mantą ant pečių ir puškuoju žūklavietės link. Kelelis gana tolimas, apledėjęs su daugybe ledo lyčių. Dėl šios priežasties žvejoju paprastuoju būdu – trikojis, turistinė kėdutė ir tik tai, kas būtiniausia. Atklampojęs į vietą šiek tiek nusimenu, nes norimoje vietoj išmestas ledo luitas. Ant jo būtų gana nedrąsu žvejoti, nes gali tiesiog nuslysti į upę. Tenka paėjėti kiek tolėliau. Randu žemės lopinėlį ir properšą tarp medžių. Tiks. Įsikuriu, gana patogiai išsidėlioju viską – galima pradėti. Startui penkios šėryklos jauko pramaišiui su trūkliais. Atstumai nedideli, nes, vos tik pasieki pagrindinę srovę – neša viską be pasigailėjimo. Tolimesnei distancijas – 100g su ragais šalia pagrindinės srovės, artimajai – 80g su ragais. Rišu pavadėlius, kabinu ant kabliuko masalus ir pirmyn. Pirmieji metimai šiais metais, oras pasaka, belieka sulaukti žuvies.
Taip praslinko gera valanda. Pirmąją entuziazmo bangą pamažu pradeda slopinti nekiba. Mąstau, kombinuoju, tačiau nė barkšt. Natūraliai galvoje pradeda zvimbti pačios įvairiausios mintys. Gal per anksti? Gal netinkama vieta pasirinkta? Nuotaiką praskaidrina klubioko „netyčiomis“ kišenėje nuspaustas mygtukas – netikėtai susiskambiname visas mūsų banditų būrys vaizdo skambučiu. Kaip ir priklauso tokiais momentais, sulaukiu klausimų ir juokelių lavinos. Jausmas tarsi startuotum olimpiadoj – žiūrovų (banditų) minia už nugaros, laukiančios pirmojo kibimo ir atsiunčiamos sugautos žuvies nuotraukos. Žinoma, visi tikėjosi greito rezultato ir žinių, bet, deja, kol kas dar reikės palaukti…
Praslinkus dviem sunkioms žvejybos valandoms, nusprendžiu eiti va bank. Vis tik šita vieta nuo pat pradžių man neatrodo simpatiška. Per greita srovė. Grįžtu kiek atgalios. Ten, kur visuomet žvejoju būdamas šiame ruože. Ant kranto smėliuku užnešta ledo lytis – ji ne tokia slidi, todėl galima gana patogiai įsitaisyti ir bandyti nuo jos žvejoti. Daiktus per kelis kartus persinešu, susimetu meškeres be jokio startinio jaukinimo.
Po antro permetimo dar besidėliodamas daiktus pamatau, kaip nedrąsiai suvirpa viršūnėlė. Nejaugi? Įsmeigiu akis, pasiruošiu čiupti ranka jei ką – taip! Kimba! Kertu – yra! Pirmas! Ir jaučiu, pirmas karšis! Parsitraukiu gana greit, nes distancija artima. Tiesa, naujoje vietoje gaudžiau su tais pačiais klipsais. Prisitraukęs matau, kaip niuksi ir blizgina šonus ribinis mūsų klubo standartais karšiukas. Bet kuriuo atveju – tai pirmas atvirojo vandens sezono karšis šiais metais. Vardan kadrų dar išsitraukiu telefoną ir padarau trumpą video. Žinoma, kad paerzinti nugaras šiuo metu darbuose lenkiančiuosius banditus. Už tai tikrai į pragarą keliausiu…
Greitos kelios nuotraukos ir žuvis paleidžiama. Smagu, sezonas sėkmingai pradėtas! Ko daugiau bereikia! Atsisėdu ir visu kūnu jaučiu užplūdusį adrenaliną. Veriu tą pačią kombinaciją su trūkliais ant kabliuko. Staiga, vienu akies krašteliu pamatau, kaip visas kotas tiesiog pradėjo šokinėti ant trikojo. Kertu ir… – anam gale išties rimtas priešininkas. Pradedu mintimis sverti žuvį, turėtų būti tikrai netoli dvejetuko.. Ir išnyra ponas šapalas. Gana solidus ir stiprus kovotojas. Priparkuojam, pasidžiaugiam, kelios nuotraukos ir paleidimo video. Šį kartą adrenalinas spaudžia venų sieneles ir drebančiomis rankomis veriu naują masalą ant kablio. Įvyko tai, ko mažiausiai tikėjausi. Dvi žuvys per 10 minučių naujoje vietoje. Galima sakyti, pasitvirtino mūsų su Evaldu vis gvildenamos teorijos. Žuvies reikia ieškoti ir jai lipti ant galvos. Vos 30 metrų į šoną, šiek tiek daugiau ramumos ir štai rezultatas.
Ateinančią valandą nepadėjo jokie burtai ir vingrybės. Stojo tyla, kad ir ką bedaryčiau. Po kiek daugiau nei valandos naujoje vietoje popiet sulaukiu atsargaus kibimo tolimojoje distancijoje. Pakertu – yra! Jaučiu, vėl rimta žuvis. Tačiau… Šį kartą trūksta 0.14 pavadėlis ir žuvis, lydima garsių mano žodelių, nuplaukia savais keliais.. Ech.. Didžiausios žuvys visada nutrūksta.. Bet nevarykim Dievo į medį. Ankstyva šiems metams sezono pradžia ir dvi gražios žuvys. Tai daugiau nei reikia geram startui ir ūpui.
Mano sesija baigėsi 15:00. Taktiniai niuansai? Naudojau 0.1–0.14 pavadėlius ir 14–16nr kabliukus (Guru Kuranku ir TeamFeeder A1). Jaukas nesijotas, tamsintas juodais dažais su VDE karamelės priedu ir papildomais saldikliais. Tiesa, po pirmųjų pagautų žuvų ir kaimyno sulaukiau. Man jau besiruošiant namo, puikiai girdėjau, kad ir jam nepavyko realizuoti kibimo. Eidamas stabtelėjau pasišnekučiuoti. Situacija panaši. Turėjo tik vieną kibimą, pagal jausmą gera žuvis, bet nuplėšė 0.14 pavadėlį…
Geras oras, puikios kelios žuvys, kai daug kur dar ledonešis ar vis dar stovintis ledas. Palinkėsiu visiems gero ir rezultatyvaus starto šiame sezone. Ta pačia proga paprašysiu, kas dar neskyrėte mums savo 1.2proc. GMP – kviečiame paremti mūsų klubą ir prisidėti ne tik prie mūsų augimo, bet ir prie gerų darbų kitiems. Ačiū jums, ačiū skaitantiems.
Šį kartą tradiciškai – juodu ant balto. Likite ant mūsų klubo kabliuko!
