Kai kalendorinė žiema už lango, žvejybiniai plotai labai sumažėja. Tenka kaip reikiant pasukti galvą ieškant kur pažvejoti ir sumedžioti karšių. Bene vienintelis pasirinkimas šiuo laiku – Nemunas. Jame visais metų laikais gausu karšių, tik va prikalbinti juos ne visada pavyksta.
Pirmadienis. Ekspromtu sugalvoju nulėkti prie vandens ir išbandyti savo žvejybinę laimę. O gal? Trumpiau tariant, vieni į darbą, o kiti – į žvejybą. Labai nesivėlinu, kad rasčiau laisvą norimą vietą.
Kaip visada, jaukai suruošiami iš vakaro. Vasaros tik tolimi aidai belikę, todėl apdairiau sumaišyti ir išbrinkinti jauką namie. Gana ankstyvą rytą atsiduriu prie kranto. Ramu, gražu ir netgi šilta. Įprastu ritmu pasistatau platformą, nuskenuoju dugną ir solidžiai užjaukinu tašką. Pačiai pradžiai – negailiu karpytų pinkučių ir musės lervų. Rišam 1 metro pavadėlį ir A1 14nr kabliuką. Ant jo – šeši trūkliai ir viena musės lerva.
Prabėga valandėlė ir pasirodo pirmasis karšiukas. Išraiškingas linktelėjimas ir plačiašonis keliauja į mano graibštą. Pačios aktyviausios valandos buvo nuo 10:00 iki 15:00. Prisipažinsiu, kaip šiam metų laikui, veiksmo buvo per akis. Suprantama, kai kurių karšių nepavyko ištraukti (juk turi būti pretekstas sugrįžti čia dar kartą).
Taip kad, žvejoti kalendorinę žiemą galima, pagauti žuvies taip pat, o ir naktimis sėdėti nereikia. Ar gali būti geriau? Pasakysiu truputėli vėliau 🙂
Likite ant mūsų klubo kabliuko ir iki kito karto!
