Sinoptikams sušvelninus orų prognozes, dar kartelį ryžtuosi nukeliauti iki Kauno marių. Šįsyk startas 15:00. Pradedu nuo tolimos distancijos. Po pirminio pajaukinimo, tradiciškai, labai greitai atsiliepia kuojos, bet mano šiandieninis tikslas tikrai ne jos. Tad vis bandau kažką keisti, tačiau rezultato kol kas jokio. Galiausiai atsiranda gana nebloga srovė ir pakyla vėjas. Nieko nelaukdamas pailginu pavadėlį iki 110 cm ir pakeičiu šėryklą į uždaro tipo.
Šio taktinio manevro vaisių ilgai laukti nereikėjo – štai pirmas karšinis kibimas, kurio, deja, nepavyksta realizuoti. Dar po poros permetimų vėl linktelėjimas ir šiuosyk karšiokas jau atkeliauja iki mano graibštą. Taip pamažu taškas „užsikuria“.
Priartėjus vakarui, sugalvoju pakeisti gyvų masalų kombinaciją ant kabliuko – uždedu dvi musės lervas. Vos šėrykla pasiekia dugną, akimirksniu ryškus kibimas! Jaučiu, kad anam gale tikrai ne karšis! Po ilgai trukusios kovos galiausiai pamatau savo priešininką. Tai – starkis! Keletas greitų kadrų ir nelauktas svetys greitomis paleidžiamas atgal. Šia žuvimi ir baigiau popietinę savo žūklę, mat, traukiant šį vilko brolį, teko nuimti valo klipsą. Po fotosesijos namo iškeliavo ir visos kitos žuvys. Širdis dainuoja, eilinįsyk dėkoju marių gyventojams už suteiktas geras emocijas.
Iki kitu susitikimų prie vandens!







