Žvejyba Kauno mariose per visišką štilių

Įpusėjus savaitei, šmėsteli galvoje mintis nulėkti į Kauno marias ir eilinįsyk išbandyti savo laimę karšių žvejyboje. Susidėlioju sau mintyse visą žūklės planą, kur, kaip, kada ir ant ko. Vietoje atsidūriau 13:30. Šį kartą jaukus maišausi ant kranto, nes viskas buvo nupirkta pakeliui. Jaukams brinkstant, susistatau savo sostą ir pirmyn. Pirmosios gana greitai atsiliepia kuojos ir juda gana smagiai. Tik šįkart, deja, nepasitaiko „motininių“ kuojų. Prabėga valandėlė ir dėl visko imu kaltinti aplink tvyrantį visišką štilių. Susidariusią situaciją bandau spręsti gerokai pasitolindamas distanciją.

Ir ką jūs manote? Ogi po keleto akimirkų sulaukiu nežymaus karšiuko kibimo! Gera žinia ta, kad tai jau ne kuoja. Tęsiu pradėtą darbą tolimojoje distancijoje. Dar viena trumpa valandėlė ir BAM – pasirodo pirmasis rimtesnis karšis. Veidą akimirksniu nušviečia šypsena, o vidų užlieja smagus žvejybinės pilnatvės jausmas. Po kelių mažesnių karšiukų pagaunu dar vieną dėmesio vertą karšį. Nors didžiulių kalnų šįsyk nenuverčiau, bet vis vien labai smagu. Kitaip sakant, tai eiliniai, bet širdžiai labai mieli žvejybiniai mano nuotykiai. Ant kabliuko geriausiai veikė trūkliai, papildyti viena pinkute. Visos žuvys, suprantama, po trumpos fotosesijos iškeliavo atgal namo į plačiuosius marių vandenis.

Iki kitų susitikimų prie vandens!