Prieš keletą savaičių pamačius, kad Fisherio klubas organizuoja žūklės varžybas Valiulių tvenkinyje, trumpam toptelėjo mintis, kad būtų smagu jose sudalyvauti ir išbandyti naujoves, kurias šiam telkiniui jau ruošiausi nuo pat žiemos 🙂 Kaip žinia, laiko visada trūksta, o ir savaitgalio planai gan greitai keičiasi, todėl nusprendžiau palaukti paskutinės minutės ir žiūrėti, kaip viskas susidėlios. O buvo taip, kaip ir turėjo būti – pavyko ir užsiregistruoti, ir sudalyvauti šiose varžybose.
Su Valiuliais mūsų klubą ir mane asmeniškai sieja tikrai ne patys geriausi prisiminimai. Pernai čempionate teko nuryti karčią piliulę, tad vyriškos ambicijos liko užgautos… Kitaip sakant, jaučiu, kad turiu šiam vandens telkiniui ką įrodyti. Šiemet Valiulių tvenkinį teks aplankyti dar ne kartą, todėl teko nemažai apie jį pagalvoti ir susidėlioti tinkamą planą, kaip „atrakinti” šį vandens telkinį. Ne paslaptis, kad geresnės progos negu varžybos tikrai nerasi. Varžybų metu jaučiamas didelis presingas, tad galima išbandyti jaukų receptūrą, pasitikrinti kabliukus ir nuveikti viską, ką reikia.
Gyvendamas visomis šiomis mintimis, susidėliojau aiškų planą, ką ir kaip reikia padaryti. Burtų metų ištraukiu 8 numeriuką, o paskui pamatau, kad šalia sėdasi mūsų klubo bičiulis Nerijus. Nemeluosiu, iškart pajuntu, kad lengva nebus, juk Nerijus ne kartą čia yra laimėjęs zoną ir pasiekęs puikių rezultatų, tad starto laukiu su nerimu.
Besišnekučiuojant ir ruošiantis varžyboms laikas bėga gan greitai. Galiausiai sulaukiame signalo pradėti jaukinimą. Šiemet man tai pirmos oficialios varžybos, tad jaudulio tikrai netrūko. Pirmas kelias minutes net rankos drebėjo, bet po pirmos pagautos žuvies reikalai susitvarkė. Pirmą valandą, tvarkingai laikydamasis plano, gaudžiau smulkmę, viskas vyko tvarkingai, iki kol kaimynas nepagavo bonusinio 1-1,5 kg karšio. Nuo to momento mano pirminis planas ir strategija pradėjo bliūkšti, todėl kartu su Nerijum išėjome ieškoti big’ų 🙂 Po gero pusvalandžio jų neradus, dar valandėlė skirta smulkmei, kol vidinę ramybę nužudo Nerijaus kilograminis ešerys ir kalbos apie gaudomos bonusus kituose sektoriuose. Likusias porą valandų skiriu didelės žuvies paieškai, kuri, deja, nebuvo rezultatyvi.
Nuaidėjus sirenai, paaiškėja, kad pavyko perkopti poros kilogramų ribą. Rezultatas neblogas, tik dar reikės padirbėti su savimi. Gaudant smulkią žuvį reikia ne tik geros technikos, bet ir darbo su savo vidine psichologija, laikytis plano ir dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Tad tiek žinių iš Valiulių tvenkinio šį kartą. Ačiū organizatoriams už šias puikias žūklės varžybas. Sveikinimai nugalėtojams ir iki kitų pasimatymų prie vandens!
