Vienas iš retų savaitgalių šį pavasarį, kai pavyksta susiplanuoti žvejybą, apie kurią mintys pradeda suktis nuo pat savaitės pradžios. Pasikalbinu ta proga klubiečius ir kolegas prisijungti prie švento reikalo ir susirandu į kompaniją bičiulį Evaldą. Visą savaitę planuojame, strateguojame, kur čia geriau nutūpus, nes prognozuojamas oras labai nekoks – didelis vėjas, sniegas, vos keli laipsniai šilumos. Žodžiu, didelės orų permainos (žvejota 04.05). Nusprendžiame keliauti į Kapitoniškes, nes ten lyg ir turėtų būti bent kokia užuovėja nuo tiesioginio vėjo. Kadangi tenykštis krantas man pakankamai gerai pažįstamas, spėliojau, kad didelės žuvies veikiausiai nebus, bet veiksmo kažkokio tikrai turėtų būti. Gerai, kad iš anksto apsilankiau mūsų klubo draugų Žūklės fanų parduotuvėje ir pasiėmiau, mano galva, tinkamiausią tam marių ruožui VDE jaukų kombinaciją. Jauką šiek tiek pasaldinau, patamsinau bei papildžiau keliomis saujomis žalių džiūvesėlių.
Ant kranto atvykstu šiek tiek po 04:00. Žmonių yra, bet ne tiek, kiek ten dažniausiai būna. Dėl to kiek neramu, bet guodžiu save, kad veikiausiai dauguma žvejų išsigando baisaus oro. Kaip sakoma, žvejui nėra blogo oro, bloga tik apranga, tad tereikia tinkamai apsirengti. Atvykus bičiuliui Evaldui ant kranto smagiai pasišnekučiuojame, susistatome įrangą, pasirenkame gaudymo taškus ir startuojame šiek tiek prieš septynias. Pradedu nuo vidutinės distancijos – šiek tiek virš 50 m. Nuo pirmų metimų sulaukiu indikacijų. Akivaizdu, kad gyvybės taške yra, tik labai sunkiai matomi kibimai. Nusprendžiu patrumpinti pavadėlį. Keliems metimams tai suveikė ir pavyko ištraukti keletą nedidelių karšelių, tačiau po to reikalai staiga aprimo. Svarbu paminėti, kad nuolat keitėsi srovė. Vos užpučia stipresnis vėjas – srovė dingsta, vos nurimsta – atsiranda iš naujo (ir taip šokinėjo kas pusvalandį).
Išbuvęs taške virš valandos ir pamatęs, kad su signalizatoriais gaudantys žvejai artimesnėje distancijoje pagauna vieną kitą karšelį, nusprendžiu ir aš sutrumpinti savo žvejojamą atstumą iki 43 metrų. Pradžiai nedidelis startinis pajaukinimas ir vėl viskas iš naujo. Taške žuvis atsiliepė nuo pat pirmųjų metimų. Smagu, kad žvynės po truputį kimba, tik oro sąlygos galėtų būti geresnės – būtų išvis pasaka. O dabar užeina kruša ir susigūžti kaip katinas, kad už apykaklės neprisnigtų (ta pasitarnavo ir azukle.lt padovanota Nytro kepurė). Kaip ten bebūtų – visus vargus atperka pakankamai aktyvi žuvis!
Žvejybą baigiu šiek tiek prieš 14:00. Pabaigai kelios sugauto laimikio nuotraukos prisiminimui. Rezultatas kaip tokiu oriu išties neblogas. Tiesa, pagaliau pavyko išbandyti naująją Atoros graibšto galvą bei trumpesnį graibšto kotą. Galiu pasakyti, kad likau labai patenkintas naujais pirkiniais. Na ir pačiai pabaigai keletas taktinių detalių. Kaip ir minėjau, buvo gaudyta dviejose distancijose, iš kurių geriau dirbo artimesnioji. Geriausias kabliukas šįkart buvo sena gera Chinta 14nr. Su juo pavyko pagauti daugiausiai žuvies. Geriausiai veikė keli trūkliai ir musės lerva (viena arba dvi).
Iki kitų kartų prie vandens, kolegos!
Tradicinė padėka mūsų rėmėjams: zuklesfanai.lt; http://www.atora-fishing.lt/; http://azukle.lt; https://humilat.com/
