Šiųmetį poledinės žūklės sezoną ant Kauno marių su Giedriumi užbaigėme išties simboliškai – vasario 16-ąją. Visą savaitę abu sekėme sinoptikų prognozes ir rinkome informaciją apie ledo kokybę, ar jis saugus ir ar dar galima ant jo užlipti. Tiesą pasakius, iki paskutinės dienos nelabai tikėjau, kad bepavyks džiugia nata pabaigti šį žiemos sezoną. Išaušus žvejybos dienai, iš namų išjudėjome gerokai anksčiau nei įpratę. Užlipę ant ledo iškart supratome, kad ši žūklė tikrai bus paskutinė šią žiemą! Nors žuvies deeperis rodė labai daug, bet kibti ji visiškai nenorėjo. Pasikartojo sena tendencija – kai nėra srovės, kibimas visada būna prastesnis. Šis kartas nebuvo išimtis. Teko pasitelkti visą turimą patirtį ir žinias, kad tokiomis sąlygomis pavyktų prikalbinti bent vieną kitą karšioką. Didžiausias iš jų svėrė visai solidžius 1,920 kg. Pastarasis gražuolis užkibo, kai pradėjome rinktis daiktus ir jau ruoštis namo. Po šio karšio netruko užkibti ir dar vienas (1,33 kg). Toks smagus akcentas žūklės pabaigoje palaikė gerą ūpą, nors tuo laiku pradėjo smarkiai pliaupti lietus ir galvoje sukosi mintys, kaip reikės susirinkti visą savo mantą. Kita žvejyba neabejotinai bus jau su feederine meškere prie atviro vandens. Ačiū Dariui Šopagai už puikius gyvus masalus. #PikerisLt #Žvejuva PerlasGO Žvejosvajonė Onhook #Žvejolaimikis
Vytautas Nenorta
