Paskutiniai žiemos akordai

Netylant sinoptikų kalboms apie neišvengiamai artėjančius šiltesnius orus, su savo kolegomis nusprendėme užbaigti gana ilgai šiemet mus džiuginusį poledinės žūklės sezoną. Ta gražia proga eilinįsyk keliaujame Kauno marių link. Atvykę prie vandens išsiskirstome kas kur bandyti savo žvejybinės laimės. Šįkart dėmesio centre seni geri karšiai. Vos pasijaukinus, Deeper sonaras pradeda siųsti į telefono ekraną akiai malonius vaizdus – žuvies pilna. Prabėga dar keletas akimirkų ir pirmieji karšiokai pasirodo pas bičiulį, gaudantį savo namelyje kiek atokiau manęs. Tiesa, dydžiai kol kas tokie, kad ištrauktas žuvis tenka iškart paleisti atgal į eketę. Tačiau mažųjų karšiokų pasirodymą netruko pakeisti prasidėjusi tikra kova – sujudo rimtesni dėdės karšiai. Nors bičiulis šįkart sulaukė daugiau kibimų nei aš, tačiau žūklė vis vien  buvo labai smagi. Geros emocijos pagauti nusprendėme pakartoti žvejybą ir kitą dieną. Sutūpę prie savo senųjų ekečių sulaukėme tokio paties scenarijaus – karšiokai visai laiką neleido nuobodžiauti. Pirmąją dieną, kaip nebūtų keista, efektyviausias masalas buvo sliekas, bet savo vertės neprarado ir trūkliai. Jaukas, kaip visada – juodas Sensas. Tai, reikia manyti, buvo paskutiniai šių metų akordai, žvejyba nuo ledo baigta, laukiame atviro vandens sezono pradžios.