Per dieną kiek įšilus orui, vakare nusprendžiau išlėkti pabandyti laimės su feederiu. Šįkart pasirinktas vietinis nedidelis ir negilus ežeriukas (maksimalus gylis ~6 m), esantis vos už 7 km nuo namų. Startavau kažkur 16:20. Šios dienos pagrindinė mintis šiek tiek paeksperimentuoti su gyvais masalais. Na ir ką, eksperimento rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Po pirmų 15 minučių atsiliepia pirmasis karšiokas. Nors ir nedidelis, bet jėgos tikrai turintis nemažai. Prabėga dar valandėlė, per kurią pavyksta prišnekinti dar porą iš jų. Beje, pastebėsiu, kad šiame ežere karšiokų populiacija visai negausi. Vietiniai žvejai dažnai sakydavo, kad jų čia išvis nėra. Pasirodo, jie buvo neteisūs. Dėl to, žinoma, tik smagiau. Saulei leidžiantis sujudėjo ir kuojos. Tai tokia, nors ir trumpa, bet labai smagi mano vakarinė žvejyba ankstyvą pavasarį. Manau, dar ne kartą grįšiu prie šio ežero.





