Ką gi, pirmadienis, atsilaisvinu šiek tiek ankščiau nuo darbų ir nusprendžiu nulėkti 3-4 valandų žvejybinei sesijai prie Kauno marių. Greit užsuku į savo mėgstamą žūklės reikmenų parduotuvę, pasiimu gyvųjų masalų, truputėlį jauko ir pirmyn prie vandens. 15:00 aš jau prie kranto. Ore tvyro tvankuma, ~28 laipsnių karštis. Ne pats geriausias laikas gaudyti žuvį tokios „dušnybės“ sąlygomis, bet jei jau išsiruošta žūklei, tai kelio atgal nebėra. Kol pasistatau platformą, susiruošiu meškeres ir pasiruošiu jaukus, prabėga beveik visa valanda. Startui į taškelį skrieja šešios geros L dydžio šėryklos su jauku, pakarpytomis musės lervomis ir žiupsneliu kasterio. Papildomas 2-3 šėryklas išpurtau viduriniuose vandens sluoksniuose. Šį savo sprendimą grindžiu tuo, jog per tokį karštį dėl susidariusio vadinamojo termoklino žuvis turėtų būti pakilusi nuo dugno. Maža to, pasirinktu 38 metrų atstumu gylis siekia visus 7-8 metrus.
Ką gi, pirmas metimas su pavadėliu ir ilgai netrukus pirmas labai aktyvus kibimas. Kažkas spurda ir vartosi, prie kranto pora vadinamų „žvakių į orą“, kol galiausiai nedidelis laukinis karpiukas atsiduria mano graibšte. Fainuolis, bet nelegalus, todėl iškart keliauja atgal į laisvę. Žvejoti pradedu su 0.10 mm storio pavadėliu ir 12 numerio kabliuku, tačiau po pirmos tokios žuvies kyla mintis užsirišti kiek storesnį pavadėlį. Juoba velniai žino, kokie monstrai tenai plaukioja. Per pirmąją valandą pavyksta pagauti vieną karpiuką ir keletą kuojyčių. Štai ir antroji valanda į pabaigą. Visiška tyla. Iš situacijos bandau suktis keletu papildomu šėryklų su gyvaisiais masalais (imuosi vadinamojo „dašėrimo“) ir nepraėjus 20 minučių, laimei, pasisveikina karšis. Pagaliau ilgai laukta žuvis, kurios ir tikėjausi! Pradedu dar gausiau kimšti šėryklas gyvaisiais masalais, tikėdamasis, kad į mano jaukinamą taškelį netruks susiburti daugiau tokių karšiokų. Visgi žuvų manyta priešingai – trečioji žvejybos valanda, o taške jokios gyvybės.
Galbūt reikėjo antrojo taško ir bandyti gaudyti tolėliau… Gal toks sprendimas būtų davęs geresnį rezultatą – bent dar keletą gražių žuvų. O gal ir parazitai pūgžliai buvo dėl visko kalti, kurie kas metimą be atvangos kramtė ant dugno gulinčius masalus, kurie buvo pateikti tikrai ne jiems. Tad reziumė toks, kad žuvys šįkart vangiau lankėsi mano jaukintame taške ir pernelyg neužsibuvo laukdama įkrentančių skanėstų. Šios žūklės laimikio pagrindą sudarė tik praeivės pavienės žuvys. Kaip ten bebūtų, net ir šios, kartas nuo karto „prašaunančios“, žuvys suteikia mums meškeriotojams daug gerų emocijų ir neišdildomų prisiminimų.
Iki kitų kartų!
