Kadangi trumpųjų mūsų vaizdelių („shorts“ų) žiūrovams kilo klausimų apie karšiams iš po ledo gaudyti skirtas sistemėles, atsakydamas į juos nutariau pasidalinti savo asmenine patirtimi – t. y. parodyti, ką pats naudoju poledinėje karšių žūklėje Kauno mariose. Iki šiol mano apsieita su plūdine ir elementaria žiemine meškerėle su sargeliu ir prikabintu 1–2 gr. švineliu. Prisipažinsiu, dar pats neišbandžiau, bet pasidavęs mados klyksmui iš parankinių priemonių susikonstravau dar ir „karomislus“ su šoniniu sargeliu. Kartais vienos sistemėlės pakerta žuvį geriau, kartais kitos. Kitaip sakant, dėl nieko gyvenime negali būti 100 % tikras. O šiaip iš einamųjų dalykų – pagrindiniai valai 0,12–0,14 mm, kabliukai ne itin maži, paprastai 10–12 nr. Gamakatsu A1.
Plūdinė
Plūdelę renkuosi dviejų dalių su virstančia antena (iki 2 gr.). Šią sistemą reikėtų subalansuoti taip, kad pagrindinis švinas jos visiškai neskandintų, tik panardintų iki viršaus. Plūdė savo ruožtu turėtų pilnai skęsti, pridėjus mažą švinelį prie pavadėlio. Pagrindinis švinas paliekamas apie 1 m nuo dugno, apačioje guli tik mažasis švinelis ir ~5 cm pavadėlis.
Privalumai: mano galva, tai pati jautriausia sistema, nes žuviai užtenka pajudinti ant dugno gulintį ir vos 0,2-0,4 gr. sveriantį švinelį. Na ir patys kibimai itin malonūs akiai – kylanti plūdė atrodo tikrai smagiai.
Trūkumai. Sunkiau subalansuoti pačią sistemėlę, ypač atsiradus srovei. Kitaip sakant, sunkiau ją pritaikyti prie besikeičiančių žvejybos sąlygų.
Sargelis ir švinelis
Tai pati paprasčiausia ir universaliausia sistema. Galima tiesiog užsidėti sargelį, užspausti svarelį ant pagrindinio valo ir sistema paruošta žūklei. Aš dažniausiai linkęs ją šiek tiek patobulinti. Su plūdės „stopikais“ ant pagrindinio valo fiksuoju slankiojantį svarelį. Tai daroma tam, kad būtų galima reguliuoti pavadėlio ilgį ir, pakėlus vieną „stopiką“, pasidaryti inline sistemą.
Privalumai: universali, paprasta sistemėlė. Vos vienas švinukas, todėl lengva ją išpainioti. Be to, ji nekliūva traukiama už ledo.
Trūkumai: ne tokie išraiškingi kibimai (kartais kibimas vos vos matomas).
„Karomislai“
Čia pernelyg išsiplėsti nepavyks, nes sistemėlė nauja ir dar neišbandyta. Pasigaminau ją iš parankinių priemonių pagal patyrusių žvejų rekomendacijas. Jos principas – optimalus sunkiai ir gremėzdiškai atrodančių „karomislų“ subalansavimas taip, kad jų svoris būtų kompensuotas plūdės ar šoninio sargelio (mūsų tikslas išgauti beveik neutralų plūdrumą). Šoninis sargelis veikia kaip senovinės svarstyklės, kurių priešingose pusėse esantis svarelis stumdomas viela balansui išgauti. Šiuo svarbiu reikalu sūnus „paskolino“ lego detalę, į kurią susmeigiau du įkaitintus kietos vielos strypelius. Geras šoninis sargelis daromas su guoliu, bet aš pirmai pradžiai kol kas išsiversiu ir be jo. Jei pasiteisins, žinoma, tada jau reiks ir guolių, ir pavarų dėžės. Teoriškai, ir patys „karomislai“, ir šoninis sargelis veikia sverto principu. Dėl šios priežasties žuviai net iš pažiūros sunkią ir gremėzdišką sistemą yra lengviau pakelti nuo dugno ir sunkiau ją pajausti. Kaip sakė Archimedas: „Duokite man atramos tašką ir aš pajudinsiu žemę“. Mano atveju šio posakio parafrazė galėtų skambėti taip: „Duokite man „karomislus“ ir aš pajudinsiu karšį.“
Pabaigai nuo savęs galiu pridėti tik tiek, kad vienos stebuklingos sistemėlės, suprantama, nėra. Kaip jau minėja, kartais su vienomis lengviau pakirsti žuvį, kartais su kitomis. Dėžėj turiu jas visas. Konstravimas ir eksperimentavimas man neatsiejama žvejybos dalis. Jau knieti išbandyti, ką aš čia prikūriau.
Nei žvyno kolegos, susitiksim ant ledo!
