Pirmadienis. Pasižiūriu oru prognozes ir suprantu, kad pats laikas pradėti atviro vandens sezoną. O kur gi tai padaryti geriau, jeigu ne prie Minijos?! Akimirkai užmerkiu akis ir imu įsivaizduoti, kaip sėdžiu ant liepto prie išsvajotos upės, o aplink nuostabiai bundanti gamta… Ir ką gi, – tereikia tik panorėti! Atsimerkiu ir aš jau ant to paties liepto, apie kurį svajojau nuo pirmadienio. Kitaip sakant, būkite atsargūs, nes svajonės pildosi!!! Šypsena veide, kūnu bėgantys lengvi virpuliukai ir iki debesų pakilusi nuotaika!!! Šįkart esam keturiese: aš su sūnumi ir mano draugas su savo atžala, kuris, be kita ko, yra ir mano krikštasūnis. Prie vandens atsiduriam penktadienio popietę. Pasistatau savo žvejybinę kėdę, atsisėdu ir gerą pusvalandį tiesiog dairausi, grožiuosi aplinka ir „kaifuoju“. Mintys šviesios ir lengvos it pūkas, nuotaika pakyli, viskas aplink tarytum sustingo. Tokiomis akimirkomis gyvenimas atgauna prasmę ir vidinis variklis ima suktis nauja nežemiška jėga!!! Aplink skrendančių paukščių pulkai, rami upės tėkmė, ant vandens ramiai besisupantys laivai ir krykštaujančių vaikų šypsenos – visiška gyvenimo idilė, ar gali būti geriau?! Aaaa, gi reikia dar meškerę užmesti! Jos vienintelės trūko iki pilnos laimės šiame peizaže… Praskanuoju dugną svareliu, randu patrauklų tašką ir jau pirmu metimu pakertu žuvį!!! Pirma mano šių metų žuvis – dryžuotas nedidelis Minijos čiabuvis!!! Antras metimas ir paskui dryžuotį paseka agresyvus plakis. Trečias metimas ir gražuolė kuoja atsiduria ant liepto. O toliau raudė, aukšlė, šapaliukas, strepetukas ir taip iki pat sutemų… Visą mano žvejybinę odisėją su šeima šįsyk sudarė keletas valandų prie vandens vakare ir dar keletas ryte. Sunku ir apsakyti, kokį malonumą jaučiu paėmęs į rankas meškerę po ilgesnio laiko tarpo, širdis tiesiog dainuoja. Sezonas pradėtas pavasarinėje Minijoje! Namo grįžtam visi pasisėmę energijos ir pozityvo! Visas gražiausias šios žūklės akimirkas pasistengiau užfiksuoti nuotraukose.
Iki pasimatymo prie vandens!
Ivan Arestovič










