Pamažu artėjant penktai dešimčiai belieka pasidžiaugti, kad dar liko pirmųjų kartų. Taip nutiko šį rytą. Kelis metus galvojęs ir svajojęs, pagaliau nusprendžiau išbandyti karšių žvejybą Neries upėje. Šiais metais su klubo bičiuliais nusprendėme daugiau eksperimentuoti ir ieškoti naujų žūklės plotų, tad bent jau man Neris tiko puikiai. Apie karšių žvejybą Neryje tikrai nieko doro nežinau, tad pasiklausinėjęs klubo bičiulių susidariau šiokį tokį bendrą vaizdą ir nusprendžiau išbandyti Nerį ties Vieviu. Į vietą atvykau 06:00 valandą ryto. Mano paties nuostabai buvau vienas, tik šaltukas įkyriai kandžiojosi, o aplink nė gyvos dvasios. Ilgai nelaukęs susirenčiau įrangą ir pradėjau žvejybą. Jaukas tamsus, pavadėlis 0.01 mm ir 1 metro ilgio, kabliukas 14 numerio. Pasirinktoje vietoje atstumas labai komfortiškas, srovė minimali, tad gaudžiau su 40 gr. šulinuku. Pirmosios pora valandų buvo sunkios, bet galiausiai išlaukus karšinio kibimo, pavyko vieną egzempliorių įkalbinti nusifilmuoti. Deja, kameros žvaigždės šįkart būta tik vienos. Tiesa, dar nelegalus šapaliokas norėjo papozuoti, bet jis iškart buvo paleistas atgal. Žvejyba buvo sunki, ryte šalo žiedai, nepadėjo ir silikoninis purškalas, bet pasirodžius saulutei ši problema dingo. Pavyko ir trumpą video susukti, deja, kamera išsikrovė, tad ne viskas pavyko taip, kaip norėjau. Bet, kaip byloja sena išmintis, kas nedaro, tas neklysta 🙂
Vaizdo reportažą galite pažiūrėti spustelėję žemiau pateiktą nuorodą!


