„Apetitas kyla bevalgant“ – puiki lietuvių patarlė, kurią šiandien galiu puikiausiai pritaikyti sau. Pabandžius savo laimę vienose žvejybos varžybose, norisi dar ir dar ir dar 🙂 Praėjus keletui dienų po pirmųjų šių metų varžybų, tikėjausi, kad kita bus mūsų pačių klubo organizuojama pavasarinė taurė. Bet netikėtai po akimis pasimaišė pranešimas socialinių tinklų erdvėse apie rengiamas Gross Gardons varžybas Nemuno deltoje. Pirma mintis – ne, tikrai ne!
Prabėga diena, sugrįžtu prie tos pačios mintis ir gimsta išganingasis „o gal?“. Šiai minčiai galvoje dar labiau apšilus, oficialiai šeimai namuose pranešama džiugi žinia Kiek netikėtai sulaukiu pozityvaus atsakymo, tereikia įgyvendinti vienintelę sąlygą – užsakyti mūsų pamėgtus apartamentus Rusnėje. Susisiekiu su šeimininku, kurio balsas susako teisingus ir ausiai mielus žodžius, todėl galima ramiai registruotis varžyboms. Pirmą kartą dalyvausiu dviejų dienų žvejybos varžybose. Nors dalyvių sąrašas kiek baugina, tikslas kaupti patirtį nugali. Ne paskutinėje vietoje ir olimpinis principas – juk svarbiausia dalyvauti. Rezultatams savas laikas, tiesiog reikia kantrybės ir nuoseklaus darbo 🙂
Kai registracijos reikalai užbaigti, kitas žingsnis – treniruotė. Logiškiausia būtų treniruotis likus keletui dienų iki varžybų. Vis dėlto atstumas šiuo atveju yra pernelyg didelis mano priešas. Laimei, pavyko visą šeimos savaitgalį suplanuoti taip, kad ankstyvą šeštadienį, kelios minutės po šeštos valandos, jau atsiduriu prie vandens. Žvejų krantinėje ne per daugiausiai, viena dalis jų krantinės pradžioje, o kita rikiavosi už salos, ties antros krantinės pabaiga. Nusprendžiu apsistoti šiek tiek tolėliau nuo salos. Per gerą pusvalandį susiruošiu įrangą ir pasiruošiu jauką. Žvejoti kuojas Skirvytėje tikrai keistas jausmas, juolab čia visada važiuota gaudyti tik karšių. Nusprendžiu išbandyti savo receptą, kurį, galimas daiktas, naudočiau ir per varžybas. Pasidomėjau bendra informacija apie kuojas, perskaičiau gamintojų aprašymus ir susidėliojau receptą iš trijų skirtingų jaukų. Plačiau apie tai galėsiu parašyti po varžybų, kai bus aiškiau, ar receptas pasiteisino, ar ne. Žvejybai pasirenku 4,2 metrų ir 130 g+ testo Grantham meškerykotį su Preston rite. Jau skenuodamas dugną suprantu, kad reiks didelių šėryklų. Visos žvejybos metu naudoju 120 gr. šėryklą su metalinėmis kojomis.
Pirmas tris valandas paskiriu gaudymui iš vieno taško. Per tą laiką pavyko pagauti apie 28 žuvis. Jų kalibras ne pats didžiausias, bet ir ne pats mažiausias. Kitas dvi valandas paskiriu eksperimentavimui su kvapais, su atstumu ir t. t. Galiausiai paskutinį pusvalandį nusprendžiu artimoje distancijoje paieškoti karšio. Tuo tikslu paduodu daug gyvų į tašką. Paskutiniu metimu, kai klipsas jau nuimtas, sulaukiu karšinio kibimo. Deja, patraukus žuvį keletą metrų savo nepalenkiamą būdą pademonstruoja parandė ir pareikalauja užkibusią žuvį atiduoti jai. Tad galutinis rezultatas – 32 kuojos.
Tokia ta pirma kuojų žūklė Skirvytės upėje šiemet! Kaip sekėsi varžybose, sužinosite po poros savaičių!



