Antradienio popietę atsirado netikėta galimybė ištrūkti keletui valandų prie vandens. Orų prognozės žadėjo puikų orą – dešimt laipsnių šilumos ir silpną pietų vėją. Tiesa, paskutinė į metraščius nepatekusi žvejyba prabėgo Neryje. Ji nebuvo labai sėkminga (tik smulkios kuojos), todėl šį kartą nusprendžiau grįžti į senas geras Kauno marias. Kadangi pavasaris dar ankstyvas ir temsta gana anksti, pavyko susiplanuoti tik trumpą 4 valandų žvejybinę ekspediciją. Kodėl ekspedicija? Ogi todėl, kad laukė rimtas priešininkas – žudiku pramintas kalnas, kuris kiekvieną akimirką yra pasiruošęs mesti iššūkį žvejų jėgoms ir valiai. Išties, Kauno marios yra fantastiškas vandens telkinys, tačiau norėdami rasti nuošalesnį ruožą žvejai mėgėjai yra priversti paprakaituoti tįsdami savo mantą.
Prie vandens atvykau apie 14:30 val. Šį kartą pedanas nebuvo reikalingas, tad visą įrangą nusigabenau ir susirinkau gana greit. Žūklę pradėjau apie 15:00. Žvejybinį tašką pasirinkau už maždaug 50 m nuo kranto, už keleto metrų prieš kriauklyną. Gylis apie 5-6 metrus. Šįsyk nusprendžiau pradėti su gan dideliu startiniu jaukinimu, todėl pasirinkau didesnę šėryklą ir negailėjau karpytų lervų. Pirmu metimu po keleto minučių matau nervingą meškerės galūnės virptelėjimą ir tampa aišku, kad anam gale karaliauja kuojos. Taip visą žvejybą jos mane ir džiugino. Nemeluosiu, tikėjausi karšio, bandžiau tolinti distanciją, keisti šėryklų tipus, bet galiausiai pasidaviau ir mėgavausi kuojų pasiutpolke.
Kalbant apie žvejybines smulkmenas, žvejybos pradžioje naudojau 1 m. ilgio ir 0,1 diametro pavadėlį, papuoštą 14 dydžio Flagman kabliuku. Čia reikėtų paminėti, kad Flagman pavadėlinis valas mane šį kartą stipriai nuvylė dėl savo intensyvios atminties (garbiniavimosi). Dėl šios problemos ir netinkamo kabliuko pasirinkimo iš pradžių porąsyk nepavyko sėkmingai realizuoti kibimų. Kad Kauno marių žuvelės būtų sočiais pilvais, pasirūpino kolegos iš žvejybosreikmenys.lt. Jauką šįkart buvau paruošęs tamsų. Ant kablio buvo išbandytos pačios įvairiausios kombinacijos, tačiau aktyvioms kuojoms labiausiai įtiko 2-3 baltos musės lervos.
Na ir kokia gi žvejyba be nuotykių?! Pasakiško oro ir tikrai labai smagios žvejybos fone spalvingą nuotaikų paletę praturtino lūžusi meškerės galūnėlė bei krante nusprendęs išsimaudyti telefonas. O kad akys pernelyg nepavargtų nuo skaitymo, visus šiuos nuotykius ir akimirkas pasistengiau įamžinti vaizdo juostoje.
Neteiskite už „raudes“ – taip jau mes įpratę nuo vaikystės jas vadinti Dzūkijoje, pas mus tik mekšras arba raudė. Kitą kartą pažadu pasitaisyti! 😉



