Vargu ar pameluosiu, bet šiųmetė žiema buvo beprotiškai ilga ir liūdna. Nežinau, ar tokia savijauta ir mintys yra didėjančios priklausomybės nuo feederinės žūklės pasekmė, ar iš tiesų žiema šiemet pernelyg užsibuvo. Kaip ten bebūtų, svarbiausia – ji baigėsi! Paskutines keletą dienų jau sunkiai tvėriau savo kailyje, matydamas gaudančius klubiokus, o pats negalėdamas kojos iš namų iškelti. Pastarosios mūsų klubo rutinos dienos priminė patį tikriausią skruzdėlyną, bundantį po žiemos miego. Visi tarsi skruzdžių sugelti be paliovos juda, kruta ir bruzda bandydami kuo greičiau pradėti savąjį atvirojo vandens sezoną, pasisemti maišą gerų emocijų ir įamžinti visa tai straipsniu, trumpu filmuku, o gal ir visa žvejybine laida. Pasikartosiu, sunkios buvo visos šios dienos, bet pagaliau išaušo ir manoji valanda.
Po ilgų, niūrių žiemos vakarų pagaliau pradedu ruoštis keliui į Kauno marias. Rytą kupinas entuziazmo ir vedinas noro kuo greičiau startuoti, susimečiau visus žvejybinius daiktus ir patraukiau į savo medžioklės plotus. Visgi pavažiavęs gerus 400 metrų susivokiau, kad kažko trūksta – ogi termoso. Ką gi, apsisukam ir grįžtam atgal. O sugrįžus – juokinga nejuokinga staigmena. Pasirodo, beskubėdamas palikau prie laiptinės durų ne tik termosą, bet ir meškeres bei kibirą su visais jaukais. Sakyčiau jaunatviškas maksimalizmas, bet mano atveju labiau paprastas žioplumas 🙂
Prie vandens atvykau truputį prašvitus. Pakeliui teko sutikti briedžių, stirnų, gervių, lapių – kelionė, kitaip tariant, neprailgo Žvejybinė vieta žinoma, atstumai – taip pat, todėl geras pusvalandis susiruošimui ir galim startuoti. Pirmosios šėryklos su jauku su papildoma sparta skrieja į vandenį. Pirmojo kibimo teko palaukti apie 20 minučių – atsiliepė žiobriukas, po jo – nedidelis karšiukas, o paskui ir įskaitinis karšiokas. Svarstyklės parodė 710 g – kaip tik tiek, kiek reikia karšiui į mūsų klubo vedamą statistiką įtraukti. Ties tuo reikalai kiek apstojo – kiekvieną žuvį reikėjo išieškoti, išmąstyti ir kažkuo nustebinti. Žūklės metu išbandžiau įvairias gyvų masalų pateikimo šėrykla variacijas, kartkartėmis žvejojau ir be jų. Taip pat išbandžiau aibę šėryklų, kaitaliojau pavadėlių ilgį, diametrą ir kabliukų dydį, ieškojau žuvies trijose skirtingose distancijose. Geriausiai pasiteisino atviro tipo „šulinukas“, 0,1 mm storio ir 1 m ilgio pavadėlis su 16 nr. „Guru“ kabliuku. Ant kablio dominavo musės lervos, o uodo trūklio lervos buvo įnirtingai ignoruojamos net pūgžlių.
Visas šis vargas vainikuotas 18 pagautų žuvelių – 5 įskaitiniais karšiokais ir smagiai praleistu laiku. Pagaliau sezonas pradėtas, tad reikia džiaugtis, jog žuvis, nors ir įnoringai, bet kimba, ir galima mėgautis bundančia gamta.
Tad tiek šiam kartui ir iki pasimatymo prie vandens.
