Su Evaldu pasiskaitę, kad šiuo metu geriausiai kimba Birštone, nusprendėme ir mes išbandyti laimę. Kadangi apie Birštoną tomis dienomis buvo kalbama daug, sutarėme važiuoti iš vakaro, kad rastume vietos. Beveik visą kelią pylė kaip iš kibiro ir žaibavo. Tai šiek tiek neramino, nes abu prieš kelionę prognozės taip ir nepasitikrinome, nes nu kam gi… 😀 Bet, laimei, lietus po kurio laiko apstojo. Atvažiavę pamatėme, kad kone visa pakrantė nusėsta žvejų. Šiek tiek paieškojus, radome porą vietų greta viena kitos. Palikę ten mantą, nusprendėme šiek tiek nusnausti ir startuoti dar prieš aušrą. Startavome apie 3 valandą ryto. Pasidarėme taškus, į kuriuos kiekvienas sumetėm po kelias šėryklas jauko. Aš nusprendžiau į šėryklą pridėti trūklio ir musės lervų. Pajaukinę permetinėjome kas 3–5 minutes. Pirmas dvi valandas buvo ramu, gyvybės nesimatė. Jau šiek tiek prašvitus, bam, pirmas kibimas Evaldui, sėdi apie 1 kg. karšis. Abiem pakilo entuziazmas. Dabar tai jau lupsim 😀 Bet nesant kibimų, taip ir netruko jis išblėsti. Po valandėlės kibimas man. Jaučiu, kad sėdi visai neblogas karšis. Likus apie 3 metrus iki kranto, karšis nusprendė sušokti paskutinį šokį ir sugebėjo nusipurtyti nuo kabliuko. Gaila, laukiam toliau. Dar po 30 min. vėl kibimas man. Šį kartą jau pavyko išvilioti plačiašonį į krantą. Po sėkmingo atsidarymo vėl tyla. Pas kaimynus taip pat buvo ramu. Dar po poros valandų vėl kibimas man. Iš meškerės sulinkimo supratau, kad šį kartą rimtesnis eksponatas. Deja, tiek jį ir tepalaikiau – po smūgio, nutrūko pavadėlis. Toliau vėl pauzė, kol galop apie 12 valandą nusprendėme vynioti meškeres. Žvejota buvo Gamakatsu A1 Team Fine feeder 14 nr. kabliukais. Pavadėlio ilgis apie – 1m.
Marius Tverijonas











