Vieno iš protingųjų kažkada įžvalgiai pastebėta, kad gyvenime, visų pirma, randame tai, ką patys jam suteikiame. Ir išties, dažnai aptingę nuo kasdienės rutinos, sulendame į savo gyvenimo nuobodybes ir laukiame likimo mums atseikėtų, tik dar neišdalintų staigmenų. Visgi atrasti save kitokį – turbūt nėra tik likimo malonės ar didžiulių išbandymų klausimas. Būti geresniu iš esmės yra labai paprasta. Tereikia pradėti kasdienę savo mintį ne nuo savęs, galbūt šyptelėti kokį kartą gatvėje susirūpinusiu veidu lekiančiam nepažįstamam žmogui ir nematuoti kiekvieno savo žingsnio per įdėto darbo ir gautos naudos prizmę. Juk didžiausiai stebuklai, vėlgi kaip kažkieno kadaise porinta, slypi paprastuose dalykuose. Mums tai gali būti mažytė smulkmena, o kitiems – didžiulis dvasinės atramos ar palaikymo šaltinis. Tad kodėl nepasinaudojus šia be galo paprasta, bet visa keičiančia galimybe?
Didesnio masto varžybų mintis mūsų klube brendo jau kurį laiką. Dėsninga, kad klubui gyvuojant jau ne pirmus metus, pamažu stiprėja inercija, natūraliai pastumianti mus didesnių ir reikšmingesnių darbų link. Kadangi sportinei dugninei meškerei skirtų varžybų Lietuvoje kasmet surengiama ne vienerios ir ne dvejos, susidūrėme su dilema kaip nors išsiskirti iš bendro konteksto. Kitaip sakant, kad būtume įdomūs kitiems, visų pirma, turime būti įdomūs sau. Kaip ir pridera vienam iš mūsų galvočiausiųjų, tinkamą mintį ir tinkamu momentu pasiūlė Ričardas – imkime ir surenkime labdaros akciją! Taip taip – sportinės žūklės varžybos ir kilnūs darbai yra labai nesunkiai suderinami dalykai. Scenarijus labai paprastas – visus už dalyvavimo mokestį surinktus pinigus skirti kilnius ir prasmingus darbus atliekantiems paremti. Suprantama, kol kas nepretenduojame į itin plačius užmojus, tiesiog norime parodyti sau ir kitiems, kad mes, žvejų bendruomenė, galime būti neabejingi tiems, kuriems mūsų pagalbos ir dėmesio tikrai reikia. Juoba, kaip jau minėta, tai puiki galimybė mums būti geresniems nei buvome vakar.
Gimus pagrindinei varžybų idėjai, visos kitos mintys dėliojosi didėjančiu pagreičiu. Kam galėtume skirti surinktas lėšas? Po neilgų svarstymų sustojome ties „Raudonomis nosimis”. Jų atliekamas darbas – milžiniškas. Kad nedaugžodžiautume ir neprisiskirtume sau nuopelnų, tiesiog pakviesime apsilankyti jų interneto svetainėje www.raudonosnosys.lt ir pasidomėti jų atliekama veikla. Nuo savęs tik pridėsime, kad nenuspėjami gyvenimo vingiai gali kiekvienam iš mūsų nepašykštėti didžiulių išbandymų, kuriems įveikti gali prireikti kitų pagalbos – ir visų pirma dvasinės. Tad didžiuokimės galėdami padėti kitiems!
Į mūsų idėją geranoriškai atsiliepė visas būrys rėmėjų. Tai buvo dar vienas lakmuso popierėlis, parodęs, kad pasukome teisingu keliu. Visų pirma, iš visos širdies norime padėkoti generaliniam varžybų rėmėjui – žvejybinių reikmenų parduotuvei azukle.lt, skyrusiai pagrindinį varžybų prizą – žvejybinę platformą Nytro. Ne ką mažiau dėkingi esame visiems kitiems varžybų rėmėjams – mūsų partneriams www.atorafishing.lt, zuklesfanai.lt ir humilat.com, taip pat UAB „Masalas žuvims” ir jos vadovui Liudui Zaikauskui, Kaune įsikūrusioms žūklės parduotuvėms fisheris.lt, dugnine.lt ir Žvejuva. O kur dar visų užsiregistravusiųjų skirti pinigai šiai labdaros akcijai paremti. Kad ir kaip tai banaliai beskambėtų, bet visos šios idėjos vidinę jėgą bene geriausiai atspindi platus atsiliepusiųjų ratas – tiek rėmėjų, tiek varžybų dalyvių. Nemeluosim, atsirado jausmas, kad su tokia vienybe, su tokia jėga galime nuveikti dar didesnius darbus.
Na o dabar apie pačias varžybas. Būta nuogąstavimų, kad Palemono ruožas pademonstruos kaprizingą savo charakterį ir vers visus dalyvius grumtis ne su žuvimi, o labiau su nejuokingai pliekiančia saule. Ačiū Dievui, toks scenarijus nepasitvirtino. Tiesa, be minėtų Palemono kaprizų vis vien neapsieita – atvykus nemaloniai nustebino itin aukštas vandens lygis – kranto linijos, galima sakyti, nebuvo. Kad tokio pobūdžio staigmenų puokštė būtų dar spalvingesnė, akis rėžė briliantine žaluma nusidažęs priekrantės vanduo ir kuokštais plūduriuojanti žolė. Turime pasidžiaugti ir pagirti varžybų dalyvius už kantrybę ir ištvermę – nė vienas iš jų nesiskundė esamomis sąlygomis. Kita vertus, su motule gamta nepajuokausi – ji viską sprendžia, o mes galime tik klusniai su visu tuo susitaikyti.
Priminsime, kad varžybose iš viso dalyvavo penkiasdešimt žvejų (didžioji dauguma jų žvejai sportininkai), suskirstytų į penkias zonas. Pirmoji A zona (ties vandens siurbline) tradiciškai buvo laikoma šulinio sinonimu – dar vienu iš itin dažnų Palemono kaprizų. Paradoksalu, tačiau varžybų eigoje paaiškėjo, kad su sunkumais teko grumtis galinėse C, D ir E zonose žvejojusiems, o pradiniuose A ir B ruožuose vyko tikra kova be taisyklių. Kada tik bepažvelgtum į tą pusę, visada matysi kažkurį iš sportininkų atsistojusį ant platformos ir „pumpuojantį” žuvį. Patikėsite ar ne, bet šiose dviejose zonose sugautų laimikių svoriai dažniausiai viršijo dešimt kilogramų. O jei dar nebūtų priekrantės žolėse atitrūkusių žuvų… Aš pats asmeniškai nepamenu tokių varžybų, kuriose taip masiškai būtų „užsikūrusios” ištisos zonos. Reikia nepamiršti, kad penkiasdešimties žvejų armija ne juokais išgąsdina žuvis, ji akimirksniu pajunta nemaža streso ir dažnai atsitraukia už žvejams nebepasiekiamos linijos, todėl nuoseklesniu tempu gaudyti žuvį dažniausiai pavyksta toli gražu ne visiems. Akivaizdu, kad šiuokart žuvies būta kitokio nusiteikimo. Tiesa, visai kitomis mintimis gyveno galinių zonų šeimininkai. Ten, be kai kurių išimčių, daugumai dalyvių teko vargti vargą ir skaičiuoti sugautas žuvis vienos ar dviejų rankų pirštais. Jau po finalinio varžybų signalo pakalbinti dalyviai spėliojo, kad dėl didžiulės kaitros žuvis galėjo labiau orientuotis į sėklius (A ir B zonas) ir privengti gilesnių ruožų, buvusių būtent ties galinėmis zonomis. Ar ši koreliacija griežta, vienas Dievas žino, tačiau akivaizdu, toks zonų aktyvumo persiskirstymas daugumai buvo dar vienas netikėtas Palemono kaprizas.
Bet gal nuo to tik įdomiau? Kai gyvenimas stumteli į situacijas, visiškai neatitinkančias pradinių tavo lūkesčių, esi priverstas ne juokais pasukti galvą, kad iš viso to galiausiai išsisuktum gyvas ir sveikas. O juk tai – dar viena puiki galimybė kažko išmokti. Kiek, kas ir ko išmoko, parodė galutinė varžybų rezultatų suvestinė. Kad galėtum užlipti ant nugalėtojo pakylos, reikėjo sugauti daugiau nei 18 kg žuvies… Leiskite dar kartą pakartoti – daugiau kaip 18 kg žuvies…, per penkias valandas…, Palemone… Gal tai ir geriausia visų šių varžybų kulminacija, privertusi pasidalinti dar vienu šypsniu, kurių šiandien netrūko ir dalyvių, ir mūsų pačių veiduose. Juk kaip ten bebūtų, atvertėme naują ir įdomų puslapį, kurį visi šie netikėtumai padarė tik dar labiau įsimintinesnį.
Na ir galiausiai – didžiausi ir nuoširdžiausi sveikinimai Bream Bandits Palemono iššūkio | azukle.lt taurės 2025 nugalėtojams. Stipriausiųjų trejetas – Virginijus Žura, Egidijus Byčius ir Ruslanas Rybakovas. Vyrai, esate šaunuoliai ir su jumis, panašu, juokauti tikrai nebegalima! Sveikinimai bei padėka ir visiems kitiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie mūsų varžybų idėjos. Tenuskamba dar viena banali frazė (jau nebesuskaičiuoju, kelinta) – bet be jūsų nebūtų mūsų, be jūsų visa ši idėja būtų pageltusiu popieriumi nugulusi į lentynos stalčių. Dar kartą ačiū jums, dar kartą ačiū varžybų rėmėjams ir dovanokite, jei mes, organizatoriai, kažkur kažką pražiopsojome ar pamiršome. Mums visa tai nauja, todėl padaryta viena kita klaidelė, natūralu, taps gera pamoka ateičiai būti dar geresniems. O juk tai ir buvo svarbiausia šiose varžybose ir, kaip įsitikinome, ne tik mums!
Likite ant mūsų klubo kablių bei kabliukų ir iki kitų varžybų!
