Po bandymų gražų, bet vėjuotą penktadienį Kauno mariose sugauti bent kiek padoresnių žuvų (o kone kiekvienu metimu tądien kibo tik Jo didenybės pūgžliai), sulaukiu žiemiško šeštadienio ryto. Ta proga nusprendžiu pratęsti vieną iš savo tradicijų ir nulėkti prie vandens. Kadangi ledo nelikę nė kvapo, šįkart tikslas užmesti feederiuką. Atvažiavęs prie pamėgto ežero, netrunku įsitikinti, kad nei lengva, nei šilta nebus – vėjas tvoskia tiesiai į veidą. Ant kranto šiandien aš ne vienas, turiu kompaniją man palaikantį draugą. Tiesa, tokį visai nekalbų, baltą ir netrukdantį žvejybai. Lengvai pajaukinęs taškelį, iškart sulaukiu kibimo, krantan parkeliauja pirma žiemiško dydžio kuoja. Išraiškingi kibimai seka vienas po kito, jie buvo matyti net per didžiules bangas, atkakliai besiritančias į krantą. Pastebėsiu, kad jauką šįkart naudojau šviesų ir tai visiškai nedarė jokios įtakos žuvies kibimui. Sistema – 70 cm pavadėlis ir 14 nr. kabliukas, ant kurio trys perbalusios pinkutės. Gylis žvejybiniame taške – 12 metrų. Prisipažinsiu, kad prie vandens ilgai neužtrukau, nes vėjas sniegą drėbė tiesiai į veidą, todėl tokiomis sąlygomis malonumo nedaug ir greit apninka mintys skuosti namo. Taip atsitiko ir man – palikau savo kompanioną vieną švęsti Kalėdų. Tokia ta mano žvejyba šįsyk.
Visiems linkiu gražių, ramių ir jaukių šv. Kalėdų. Būkite sveiki ir kantrūs gaudydami išsvajotąjį savo gyvenimo laimikį!









