Prabėgo mūsų klubo Bream Bandits suorganizuotos varžybos, kuriose teko ir pačiam sudalyvauti bei patirti daug įsimintinų įspūdžių. Galutiniu rezultatu nelikau patenkintas, paprastai sakant, man neužteko adrenalino dozės, nes buvo kas gaudė ir sugaudė tikrai daugiau. Dėl šios priežasties sugalvojau šiandien sugrįžti į Palemoną ir vėl pabandyti savo žvejybinę sėkmę iš naujo. Kaip sakoma, kablys nugaroj, todėl greitai susimaišau jaukus, nulekiu iki žvejybos reikmenų parduotuvės gyvųjų masalų ir pirmyn į Kauno marias. Atvykęs į vietą kiek nustembu, nes žmonių po intensyvaus žvejybinio savaitgalio vos vienas kitas. Tikrai keistoka, na bet nieko – paskutiniai jauko paruošimo akcentai, žvejybinės įrangos sustatymas ir žvilgsnį į marių tolius.
Pradedu žvejybą jaukindamas tašką 60 m atstumu. Pavadėlis – 0,1 mm, kabliukas – A1 14 nr. Ilgai netrukus prasidėjo pirmieji kibimai, bet, gaila, ne tų žuvų, kurių tikėjausi. Vietoj karšių mane užpuolė sazanai ir karosai. Tapo aišku, kad reikia kažką keisti, nes kitaip visa šios dienos žvejybinė mano istorija gali baigtis liūdna nata. Reikalus pataisė pakarpytųjų gyvųjų masalų sauja – keletas rimtesnių šėryklų ir taškan užsuko karšiukai. Kadangi esu geranoriškas žmogus, nesunkiai radau bendrą kalbą su apsilankiusiais žvynuotais svečiais. Taip ir „prabendravom“ iki žūklės pabaigos. Karšiai ne itin dideli, bet veiksmo tikrai netrūko – svarbiausia kimba. Reikia tikėtis, kad kitą kartą pokalbiui užsuks rimtesni dėdulės.
Nekrapštykit nosių, nesėdėkit prie kompiuterių ir lėkit prie vandens, kol dar puikus vasariškas oras už lango!
Iki kitų kartų!
