Po ilgesnės pertraukos apsilankau Kauno mariose. Nors ir teko nugirsti visokių gandų ir nuomonių, kad šiomis dienomis kibimas gan prastas, nusprendžiu pats savo kailiu įsitikinti, kokia ten situacija. Užsuku į puikią Kauno žvejybos reikmenų parduotuvę AŽūkle, pasiimu šviežių masalų ir, kaip sakoma, karšių medžioklei pasiruošta. Ankstų šeštadienio rytą atvykstu jau į man puikiai žinomą vietą. Kaip visada, gera žuvies aktyvumo indikacija yra bendras žvejų skaičius. Šįkart jų yra, bet tikrai ne per daugiausia. Pasivaikščiojęs pakrante sužinau, kad dar niekas nėra pagavęs didelių karšių, kol kas tik mažiukai. Visgi turiu pats visu tuo įsitikinti, todėl pradedu neštis daiktus į savo VIP vietelę.
Gerokai apšilęs nuo mantos tįsimo, pagaliau įsitaisau ant savo žvejybinio sosto. Praskenavęs dugną, randu nedidelę parandę. Atsitraukiu nuo jos gerus du metrus ir pradedu jaukinti. Sumetęs į tašką 8 šėryklas, rišu kabliuką ir startuojam. Žiūrėsim, ką pavyks ten rasti. Ant kabliuko pradedu su klasika – musės lerva ir trūkliai. Pirmąjį pusvalandį vaizdas nedžiugina. Atrodo, kad šiandien reikės rimtai padirbėti, nes kol kas nesulaukiu ne mažiausio kibimo. Pradedu žirklių fiestą – karpau be atvangos gyvuosius masalus, ieškodamas tos dienos sėkmės rakto.
Po kurio laiko pasirodo pirmieji maži karšiukai, vos delno dydžio. Vadinasi, jiems patiko tai, ką pasiūliau – trūkliai. Kibimas kibimu, bet aš tikrai ne šių mažylių čia atvažiavau. Galiausiai sulaukiu pikto ir išraiškingo kibimo. Smūgis toks, kad akimirksniu nelieka kabliuko. Ko gero, bus karpiukas ar karosas pasidarbavęs. Išsprendęs problemą, po kurio laiko sulaukiu dar vienos pikto smūgio, bet šį kartą pavyksta pričiupti kaltininką. Traukdamas suprantu, kad tai tikrai ne plačiašonis. Žuvis eina šonu, tad bus nelegalaus dydžio karpiukas ar karosas. Ir štai rezultatas! Karosas ar Karpiukas? Spręskite patys! Aš jį pavadinau hibridu.
Nuotaikos taisosi – pagaliau primoji stambesnė žuvis! Vis dėlto tai ne mano išsvajotasis karšis. Nieko tokio, apsišarvojam kantrybe ir ieškom toliau, ko jie šiandien nori! Laikas bėga, o jie vis nenori pas mane užsukti. Pradedu galvoti, kad gal persistengiau jaukindamas savo tašką, todėl nustoju kimšti į šėryklą gyvuosius masalus, nuo šiol – tik jaukas. Jau visai neramu, kad galiu likti be stambesnio karšelio. Sukasi mintys užbaigti žūklę, kai, kaip iš giedro dangaus, pasirodo pirmasis šios dienos didenybė! Panašu, kad niekas dar namo nevažiuos! Tik klausimas, ar čia toks vienas, ar jų jau ten daugiau?!
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Kitu metimu ir vėl į krantą važiuoja plačiašonis! Kaip sakoma, misija įvykdyta ir karšis pasistatytas. Kibimai tikrai įspūdingi. Atrodo, kad meškerę įtrauks į vandenį. Net ritės stabdis trašką juos bekertant. Labai buvau išsiilgęs tokių kovų su plačiašoniais karšiais. Tiesa, šį kartą mano pagalbininkas buvo naujasis Atoros graibšto kotas! Labai patiko – lengvas, plonas ir maloniai limpantis prie rankos! Na ir kaip be „big‘o“. Jūsų teismui – oficialus mano šių metų monstrelis – 2,4kg karšis. Kaip visada, greita nuotrauka su žuvimis, viena jų namo, o visos kitos atgal į marias.
Ačiū, kad skaitėte ir likite ant mūsų klubo kalbiuko! Iki kitų kartų!
