Artėjant savaitgaliui ir planuojantis darbus, visai netikėtai atsiranda laisvas sekmadienio rytas. Kadangi planuose – kelionė į Šakių kraštą, būtų tikra nuodėmė neaplankyti Nemuno. Galimi du pasirinkimai: Jurbarko tiltas arba žemiau esančios dambos. Šį kartą nusprendžiau patikrinti dambas, su viltimi sutikti vieną kitą karšioką! 🎣
Kelios minutės po penktos ryto leidžiuosi miško keliuku, o automobilio šviesos švelniai apšviečia baltuojančias, šalnos apkibusias Nemuno pievas. ❄️ Atvykęs prie vandens, nustembu – populiariosiose dambose nė vieno žvejo! Aišku viena: bus reikalų. Tokiose situacijose arba tapsi vieversiu, garsiai skelbiančiu, kad karšiai jau juda, arba tiesiog pasimėgausi gamta. 😊
Šį kartą jaučiuosi kaip didelis ponas – galiu rinktis iš 4–5 dambų. Pasirenku savo mėgstamiausią ir nieko nelaukdamas imu ruoštis žvejybai. Verta prisiminti, kad artėjant vasarai, reikia keltis vis ankstėliau – jau nuo šeštos ryto puikiai galima žvejoti šviesoje! 🌞
Greitai pasiruošęs, sėdu ant platformos ir pradedu dugno skenavimą. Viskas paprasta: dominuoja kriauklynas. Kelios patikros ir taškas parinktas – apie 40 metrų nuo kranto. Puikus atstumas patogiai žūklei, o ir srovė švelni – pakanka 60 g šėryklos su metaliniais ragais. Startinis jaukinimas – 4–5 didelės šėryklos su pakarpytais sliekais ir kvapniu jauku. 🪱🎯 Jaukai – kaip visada, VDE, paruošti iš vakaro, nuotraukoje matysite, ką maišiau: galutinį produktą dar nudažiau juodais VDE dažais ir pagardinau melasa.
Pirmas metimas – ir dar kabliukui nespėjus nusileisti ant dugno, jau kibimas! Tokius mes vadiname „elektrikais“. ⚡️ Traukiant penktą ar šeštą žuvelioką, juos linksmai pakrikštiju „pimpačkiukais“. 😄 Tie pasiutę pimpačiukai pirmas dvi valandas visiškai neleido atsikvėpti. Vienintelė priemonė – sliekas su kukurūzu, kuris kažkiek juos gąsdino ir leisdavo ištempti 4–5 minučių pauzes.
Tikslas – karšis, tad visais būdais bandau pabėgti nuo smulkios žuvies. Laikui bėgant, tarp smulkmės pasitaiko ir smagūs žiobrių kibimai. Žiobris – stipri ir azartiška žuvis, tad kiekvienas traukimas teikia tikrą malonumą! 💪🐟
Artėjant ketvirtai žūklės valandai, pagaliau sulaukiu pirmo rimto karšinio kibimo. Ant kablio užveriu kuokštą uodo trūklio lervų ir vieną musės lervą. Ši kombinacija taip sudomina karšioką, kad masalas net nespėja pasiekti dugno – stiprus kibimas, būdingas karšiui, su gražiu galūnėlės atmetimu. Pakertu… ir džiaugsmas trunka tik sekundę – pavadėlis nusipjauna į kriaukles. 😤 Ai, galite tik įsivaizduoti, kokius žodžius garsiai ištariau…
Paskutinėmis dviem žūklės valandomis pagaunu šapalioką, o prieš pat pabaigą meškerę sudrebina tikras, labai piktas šapalinis kibimas! 😮💨 Deja, 0,10 mm pavadėlis jam nesudaro jokio įspūdžio – po kelių sekundžių jis ramiai išplaukia toliau.
Žūklės metu kibimų dinamika kito: ryte žiobriukai ir kuojelės mieliau kabinosi ant slieko, o saulei pašildžius vandenį – beveik visi kibimai tik ant uodo trūklio lervų, kartais derinant jas su sliekais ar musės lervomis. Buvo eksperimentuota su įvairiais kabliukų dydžiais, pavadėlių storiais, bet stebuklingo rakto taip ir nepavyko rasti. 🔍
Reziumuojant – Nemunas gyvas! 🎉 Pagaliau veiksmo yra, bet karšių dar mažoka. Galima tikėtis pavienių svečių, bet masinės migracijos dar nematyti. Tai tiek žinių – iki kitų pasimatymų prie vandens! 👋
