Kadangi aukščiausias varžybų titulas ne tik suteikia džiaugsmo ir malonių įspūdžių, bet ir šiek tiek įpareigoja, nusprendžiau pasidalinti keletu svarbesnių įžvalgų, kurios, mano galva, galėjo nulemti geriausią varžybų rezultatą. Kitaip sakant, laikas ir man pasipasakoti apie savo naudojamą žvejybinę techniką ir ruošiamus receptus.
Po varžybų starto, akivaizdu, visi skubinomės pagauti pirmąsias kuojas. Man asmeniškai pirmoji varžybų valanda buvo labai prasta. Reikalai pajudėjo kiek vėliau. Po truputį gyvybės pradėjo atsirasti taške, kurį pasirinkau 50 m atstumu. Kadangi vanduo buvo dar labai šaltas, laikiausi požiūrio, kad gyvuosius masalus į tašką reikia padavinėti labai atsargiai. Tik neapdairesnis ir platesnis užmojis šiuo požiūriu – tašką akimirksniu galima „užmušti“. Po nedidelį žiupsnelį paduodamas karpytų ir nekarpytų musės lervų pagaliau sulaukiau pirmųjų rimtesnių kuojų (žvejų pramintų mamkomis). Nuotaika akimirksniu pašoko į palubes ir pajutau, kad reikia iš visų jėgų kibti į darbą. Stebuklų, suprantama, neįvyko, tačiau nuosekliai laikydamasis savo taktikos kas 20 minučių prišnekindavau tai didesnę, tai mažesnę kuoją. Tai leido man išlaikyti varžybinį ritmą ir, kaip parodė galutiniai rezultatai, iš viso sugauti 25-ias žuvis. Po svėrimų paaiškėjo, kad jų pakako pirmajai vietai užimti!
Iš gyvųjų masalų varžybų dieną geriausiai pasiteisino musės lervos ir trūkliai. Reikalo jie negadino tiek pakimšti į šėryklą, tiek užkabinti ant kabliuko (kabinau arba dvi lervutes, arba keturis trūklius). Jaukas sumaišytas iš vakaro. Manau, kad nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad mano receptą šįkart sudarė VDE Super Crack Bream Black ir Gross Gardon Black, pasaldinti šokoladiniu saldikliu (aroma). Pavadėlis – 1m ilgio ir 0,88 storio (Cralusso), kabliukai – 16 nr. Guru.
Iki kitų varžybų!